Europa nuo sekmadienio (vasario 17 d.) turės naują valstybę – Kosovą. Anot „The New York Times“ skilties redaktoriaus Rogerio Coheno, tai yra priežastis švęsti.

Vis dėlto Serbija tam priešinsis, o šalies premjeras Kosovą pavadino „fiktyvia valstybe Serbijos teritorijoje“. Taip pat rusiškasis meškinas dar riaumos ir Balkanuose kol kas tvyros įtampa, o teisininkai nerimaus dėl precedento. 

Kosovo nepriklausomybė yra unikali, neišvengiama ir pateisinama. Anot R. Coheno, skirtumai tarp Serbijos ir Kosovo provincijos tapo neįveikiami: Serbija jau seniai pralaimėjo Kosovo žaidime. Atidėliojimas to, kas neišvengiama, tik padarytų dar daugiau žalos regionui.

Pasak R. Coheno, Kosovui sekmadienį paskelbus nepriklausomybę, didžiosios Vakarų valstybės ją pripažins. Tikėtina, kad dauguma Europos Sąjungos  šalių – ne mažiau kaip 20 – pripažins Kosovą gana greitai. Be to, Kosovo nepriklausomybės klausimu sutaria JAV ir ES.    

Kosovo autonomiją  9 dešimtmetyje panaikino buvęs Jugoslavijos diktatorius Slobodanas Miloševičius. Tai  buvo svarbiausias jo žingsnis Jugoslaviją transformuojant į „Serboslaviją“.  Pasipriešinusios S. Miloševičiaus režimui nepriklausomybę išsikovojo Kroatija ir Makedonija. Kosovas yra paskutinė nebeegzistuojančios valstybės dalis, kuri neišvengiamai turi eiti savo keliu.

Albanai sudaro 95 proc. visų Kosovo gyventojų (provincijoje jų iš viso yra 2,1 milijono), todėl ji negali būti sutaikyta su Serbija, kuri iki 1999 m. NATO intervencijos naudojo smurtą ir priespaudą etninių albanų dominuojamoje provincijoje.

Ką dabar darys Serbija? Vojislavas Koštunica, šalies premjeras, teigia, jog neleis tokios valstybės susikūrimo. Pasak R. Coheno, Serbija sieks sukelti  problemų provincijai, pavyzdžiui, nutraukdama elektros tiekimą, bet nesiims smurto. Be to, neseniai vykusius prezidento rinkimus laimėjo provakarietiškas kandidatas. Taigi, serbai turėtų susilaikyti nuo drastiškų veiksmų.

Kosovui paskelbus nepriklausomybę, Rusija turėtų sukviesti JT Saugumo Tarybos pasitarimą. Vis dėlto, R. Coheno teigimu, Maskva pasirinko palaikyti ne tą pusę. Europa pasirengusi parodyti, kad nepasiduos Rusijos spaudimui, o pati Serbija siekia narystės ES.

Kosovas nėra nei Padnestrė, nei Pietų Osetija ar Abchazija. Tai jau nefunkcionuojančios valstybės – Jugoslavijos – provincija, kuri aštuonerius metus buvo administruojama JT. Kelias su Serbija yra neįmanomas. R. Coheno manymu, ateityje Serbija supras, kad jai Kosovo nepriklausomybė yra teigiamas rezultatas.   

Pagal 2008 m. vasario 14 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.