Rusija apkaltino Jungtines Valstijas naudojant planą numušti sugedusį sekimo palydovą kaip priedangą išbandyti antipalydovinį ginklą.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pranešė, jog panaudos raketą, kad sunaikintų palydovą ir taip neleistų jam sudužti. Jų pareigūnai teigia, kad palydove yra pavojingo kuro, kuris gali būti mirtinas žmonėms.

Tačiau Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Jungtinės Valstijos planuoja patikrinti savo priešraketinės gynybos sistemos galimybes sunaikinti kitų šalių palydovus.

Jungtinės Valstijos praneša, kad palydovas prarado galią ir ryšio su juo galimybes greitai po paleidimo 2006 metų gruodį ir dabar yra nekontroliuojamas ir nevaldomas.

Pentagonas šeštadienį informavo, jog operacija prasidės trečiadienį, kai kosminis keltas „Atlantis“ baigs misiją.

Bet Rusijos gynybos ministerija atsakė, kad Jungtinės Valstijos nepateikė pakankamai informacijos apie tokio sprendimo priežastis.

„Spekuliacijos apie palydovo pavojingumą slepia pasirengimą klasikiniam priešraketinio ginklo išbandymui, – ministeriją cituoja ITAR-TASS naujienų agentūra. – Tokie bandymai iš esmės reiškia naujų strateginių ginklų kūrimą.“

„Sprendimas sunaikinti amerikiečių palydovą nepakankamai paremtas to palydovo pavojingumu, kaip jie bando teigti, ypač tokiu metu, kai Jungtinės Valstijos stengiasi apeiti derybas dėl ginklavimosi varžybų visatoje apribojimo“, - toliau kalbama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad įvairių šalių erdvėlaiviai praeityje suduždavo Žemėje ir daugelis šalių naudojo nuodingą kurą juose, bet niekada anksčiau neprireikė tokių netradicinių priemonių.

Spėjama, kad sudužęs palydovas pasieks Žemės atmosferos viršų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, tačiau pareigūnai negali numatyti, kur jis nusileis.

Pentagonas praneša, kad planuoja numušti palydovą paleisdamas modifikuotą raketą iš Jungtinių Valstijų karinio laivo Ramiajame vandenyne.

Praėjusiais metais Kinija įvykdė žemės balistinių raketų patikrinimą, kad sunaikintų palydovą erdvėje. Tai sukėlė tarptautinį atgarsį ir ginklavimosi varžybų erdvėje baimę.

Ketvirtadienį Jungtinių Valstijų pareigūnas Jamesas Cartwrightas pabrėžė, kad paralelė su kinų veiksmais negalima, nes kinų palydovas buvo daug toliau nuo Žemės, o tai reiškia, kad jo nuolaužos galėjo dešimtmečius skrajoti padange, keldamos pavojų kosminiams laivams.

Jis taip pat paneigė pareiškimus, kad svarbiausias tikslas – sunaikinti slaptas palydovo dalis.

Pagal 2008 m. vasario 17 d. ,,BBC Europe“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.