Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kosovo pripažinimas suskaldė pasaulio bendruomenę (5)

Komentarai:

Ego, 2008 03 10 15:41
Manau,jei mūsų valstybė pripažins Kosovą,ateityje mums teks dėl to kraujais spjaudytis,kai vis labiau įžūlėjanti Rusija pradės realiai vykdyti,kol kas tik propagandoje skambančius teiginius.Abejones dėl Vilniaus ir Klaipėdos krašto priklausymo Lietuvai "teisėtumo"(kaip jie tai propagandoje įvardina).Buvo galimybė,demokratijus keliu bežengiančią Serbiją,padaryti Vakarų draugu,bet JAV trumparegiškumas ir E.S impotencija,smogė Serbijai pasalūnišką smūgį į nugarą.Pasekoje laimi Rusija,kuri ir taip nusispjaudavo ant visų tarptautinių susitarimų ir vykdė dvigubų standartų politiką,dabar pamačiusi analogišką Vakarų žingsnį,laisvai galės veikti postsovietinėje erdvėje ir šantažuoti bei terorizuoti buvusias kolonijas.

kodėl?, 2008 02 27 11:45
man tik nelabai aiskūs paskutiniai sakiniai, kad esą cecenai turi didesnę teise i nepriklausomybę nei kosovo albanai. įdomu, ar autius tokia isvadą padarė remdamasis simpatijomis, empyriskumu, ar vis delto tarptautine teise? manau kad cecenu ir albanu atvejai yra pakankamai skirtingi todel straipsnio pabaigoje darant tokias prielaidas reiketu paaiskinti savo pozicija.
Reiktų prirati kad vienu atveju čečėnai pranašesni, jie turėjo sukūrę savo kvazi-valstybę, ir antroji čečėnijos kampanija nepanaikina chasavjurto susitarimų pasėkmių-yra deklaruojama ir toliau nepriklausoma čečėnijos valstybė. Kita vertus, nei viena didžioji valstybė nepripažino šito jos statuso(tuo labiau kad neseniai yra pasklebta ne čečėnijos respublika, o kaukazo kalifatas). Savo ruožtu, kosovas panašaus statuso neturėjo, tačiau šiuo metu jo nepriklausomybę pripažysta didžiosios valstybės. Manau kad pripažinimų ir nepripažinimų kontekste svarbiausi yra strateginiai dizžiųjų valstybių interesai. Tik klausimas kiek jie teisingi ir toleregiski..

Irmantas, 2008 02 26 17:57
Padnestrė ir Krymas- kiti atvejai. Padnestrėj gyvena rumunai ir jinai yra dirbtinė šalis. Su Krymu sunkiau, bet jo iš Ukrainos irgi nepaimsi, o ir nemanau, jog reiktų

AbC, 2008 02 26 17:49
Na taip, Rusijos sudety esancios tautos gali prisibijoti pacios Rusijos. Beto Rusijos zemyninej daly esancios respublikos neturetu jokio sanso isgyventi Rusijos sudetyje.
Na o kaip Europoj uzsilikusios tautos? Baskai? Kaip autonomijas turintys Gaugazijos ir Padnestres regionai Moldovoje, Krymo "respublika" Ukrainoj?
Ka apie juos manot?

kombinator, 2008 02 26 02:15
autorius maloniai nustebino :) tiktai liktų pridurt, kad Rusijai nėra jau taip labai ko bijoti. Po žiauraus susidorojimo su čečėnais, vargu ar kitos RF tautos bandys panašiu keliu eiti.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (3)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (5)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (10)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras