600 puslapių autobiografijoje Kubos lyderis smarkiai giria šalyje pasiektą beveik visuotinį raštingumą, visiems prieinamus aukštąjį mokslą ir sveikatos apsaugą kaip savo didžiausius laimėjimus.

Nė vieno, žinančio F. Castro oratoriaus gebėjimus ir asmenybę, nenustebino tai, kad jo autobiografija viršija 600 puslapių ir kad jis nelaiko savo valdymo nei paremtu klaidingais principais, nei pernelyg užtrukusiu, nors Kubą jis valdė beveik 50 metų.

Analitikus nustebino jo taikus požiūris į savo buvusius priešininkus. Tarp jų – prezidentai J. Kennedy, B. Clintonas, J. Carteris. Pastarąjį jis pavadino „pagarbos vertu etišku žmogumi“.

F. Castro traukiantis iš prezidento posto, autobiografija „Fidelis Castro: Mano gyvenimas“ (Fidel Castro: My Life) pateikia 81-erių metų lyderio panoraminį valdžioje praleisto laiko vaizdą. Knyga, pirmiausia publikuota 2006 metais Ispanijoje, buvo redaguota F. Castro gulint ligos patale ir parengta išleidimui Jungtinėse Valstijose prieš mėnesį.

Knygoje F. Castro smarkiai giria tai, ką laiko svarbiausiais savo revoliucijos laimėjimais: kone visuotinį raštingumą, visiems prieinamą aukštąjį mokslą, vieną mažiausių pasaulyje kūdikių mirtingumo lygių ir sveikatos apsaugos sistemą, kuri visus kubiečius gydo nemokamai, teikia pagalbą trečiojo pasaulio šalims ir gamtos katastrofų aukoms nuo Pakistano iki Haičio.

Ko gailisi F. Castro iš įvykių per šiuos neramius dešimtmečius, kai vyko Kubos raketų krizė ir komunizmo žlugimas visame pasaulyje? „Nieko, – sako jis. – Nei disidentų, nuteistų už tai, kad reikalavo rinkimų, nei varžovų, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė, nei tūkstančių prarastų gyvybių Kubos kariuomenėje.“

„Aš nė trupučio nesigailiu dėl to, ką mes padarėme savo šalyje, nei dėl to, kaip mes organizavome savo visuomenę“ , – sakė F. Castro knygos bendraautoriui Ignacio Ramonet per įvairius interviu.

Tarptautiniame diskurse F. Castro primygtinai tvirtina, kad komunistinė Kubos revoliucijos prigimtis yra „nepakeičiama“. Jis taip pat įspėja, kad kubiečiai gali sunaikinti viso savo gyvenimo darbą, jei klausys „sirenų balsų“ apie kapitalizmą ir praturtėjimą.

„Tokia revoliucija yra susinaikinimas, – užbaigia jis. – Mūsų priešai neturėtų apsigauti. Mano įtaka gali sustiprėti net po mirties. Aš dar laimėsiu ne vieną mūšį.“

Pagal 2008 m. vasario 20 d. „Los Angeles Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.