Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Nepriklausomybės diena: Kosovas atsiskiria nuo Serbijos

2008 02 25

Vasario 17 d. (sekmadienį) Kosovas paskelbė savo nepriklausomybę ir tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai. Pagal Kosovo lyderių planą nuo pirmadienio Amerika ir dauguma Europos šalių turėtų pripažinti naujai susikūrusią valstybę.

Kosovas buvo Serbijos provincija, tačiau nuo 1999 m. jis priklausė JT jurisdikcijai. Serbija pareiškė, kad Kosovo nepriklausomybė yra nelegalus separatistinis aktas ir kad ji nepripažins jo. Kosovo provincijoje gyvena apie 2 mln. gyventojų, iš jų apie 90 proc. yra etniniai albanai.

Tai jau antrasis kartas, kai Kosovas skelbia nepriklausomybę. Pirmasis buvo 1991 m., tačiau tada Kosovą pripažino tik Albanija. Šiuo metu Kosovui taip pat bus sudėtinga tapti lygiaverčiam kitoms valstybėms. Rusija blokuos jo narystę JT ir kitose tarptautinėse organizacijose, kuriose ji turi veto teisę. Taip pat pradėta dislokuoti ES misija, turinti mandatą prižiūrėti ir kontroliuoti policiją ir teisingumo sistemą. Kita misijos dalis turės užtikrinti, kad Kosovas atitiktų įvairius jam iškeltus standartus.

Tuo pačiu atsiranda pavojus, kad naujai susikūrusi Kosovo valstybė pasidarys priklausoma nuo šių misijų ir taip taps ES protektoratu. Turint omeny Serbijos priešiškumą Kosovo nepriklausomybei, jo pasitikėjimas užsienio valstybėmis bus neišvengiamas. Šiuo metu Kosovo saugumą užtikrina apie 17 tūkst. NATO vadovaujamų karių.

Viena didžiausių problemų šiandien yra Kosove gyvenantys serbai (apie 130 tūkst.), kurie Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta. Be to, dabartinis Serbijos valdantysis elitas ragina juos ignoruoti provincijos nepriklausomybę. Penktadienį (vasario 15 d.) Kosovo ministras pirmininkas Hashimas Thaci žurnalistams teigė, kad Kosove bus ginamos mažumų teisės. Simboliška, tačiau serbų žurnalistai neišvertė šių premjero žodžių. Serbai su albanais per ilgai šneka ne vieni su kitais, o vieni kitiems.

Diplomatai ilgai stengėsi derybose surasti vadinamąjį „galutinį sprendimą“. Šiandien dauguma albanų yra sumišę, tačiau neaišku, ar jie supranta, kad tai, kas vyksta šiuo metu, yra ne „galutinis sprendimas“, o tik vieno etapo pabaiga.

Pagal 2008 m. vasario 17 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras