Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Politinis įpėdinis ne toks optimistiškas kaip V. Putinas

2008 02 27

Numatomas Vladimiro Putino įpėdinis penktadienį (vasario 15 d.) dalyvavo susitikime su Rusijos verslininkais, kurio metu žadėjo tęsti Rusijos ekonominį augimą ir dėstė liberalias idėjas. Dmitrijaus Medvedevo kalba visiškai skyrėsi nuo viešo V. Putino pasisakymo prieš dieną.

Dabartinis Rusijos prezidentas kritikavo Vakarus ir JAV, grasino nukreipti strategines branduolines raketas į Europą ir teigė, kad Rusija toliau plėtos savo demokratiją be išorinio kišimosi. O D. Medvedevas, kalbėdamas Krasnojarske, naudojo švelnesnį toną ir kreipėsi į Rusijos viduriniąją klasę ir vidutinius bei smulkiuosius verslininkus. Be to, savo kalboje jis išsakė mintis, artimas Vakarams: „Laisvė yra geriau nei nelaisvė.“ Jis kalbėjo apie laisvę ir jos pasireiškimo būtinybę visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse.

D. Medvedevas yra neabejotinas būsimų prezidento rinkimų (vyksiančių kovo 2 d.) lyderis. Kritikų vertinimu, kiti trys kandidatai, dalyvausiantis šiuose rinkimuose, yra tik tam, kad sudarytų politinės kovos įvaizdį. Paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad D. Medvedevas, turintis V. Putino paramą, gali laimėti surinkdamas apie 80 proc. rinkėjų balsų.

Pareiškimai apie universaliąsias laisvės vertybes rinkiminės kampanijos metu iš karto privertė analitikus ir Vakarų diplomatus susimąstyti. D. Medvedevas nepaminėjo ekonominių ir politinių laimėjimų, pasiektų V. Putino valdymo metais, dėmesį sutelkdamas ties esminėmis šalies problemomis. Jis kritikavo teismų sistemą ir šalies biurokratiją.

D. Medvedevo nupieštas Rusijos visuomenės ir vyriausybės paveikslas skiriasi nuo kur kas labiau rožinio V. Putino pateikiamo šalies vaizdinio. Pastarasis paskutinės spaudos konferencijos metu teigė, kad jo administracija išvengė esminių ir didelių klaidų bei nesėkmių.

Analitiko Klifo Kupchano teigimu, D. Medvedevo pasisakymai, deklaruojantys liberalias idėjas, nuteikia optimistiškai. Vis dėlto, pasak analitiko, rinkiminę kampaniją vykdo V. Putinas, o pokyčiai ekonomikoje ir užsienio politikoje nebus tokie staigūs, nes V. Putinas dar nepasirengęs „palikti scenos“. K. Kupchanas teigia, jog V. Putinas ir Kremliaus politinis elitas pasirinko D. Medvedevo kandidatūrą, kad pagerintų Rusijos reputaciją.

Pagal Rusijos konstituciją V. Putinas negali būti prezidentu trečią kadenciją iš eilės, tačiau jis yra pareiškęs, kad bus D. Medvedevo ministru pirmininku.

Vis dėlto D. Medvedevo kalbos pasiekė didėjančią Rusijos viduriniąją klasę. Jis žadėjo pagerinti investicinę aplinką, sutvarkyti mokesčių sistemą ir stabilizuoti nacionalinę valiutą – rublį. Kartu jis perspėjo, kad pakilimas, kurį patiria Maskva ir kiti didieji šalies miestai, didžiumos Rusijos gyventojų nepasiekia. D. Medvedevas, kaip ir jo rėmėjas V. Putinas, teigia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama socialinėms programoms ir sveikatos apsaugai.

Vienas JAV aukštesniųjų diplomatų teigė, kad V. Putinas pirmaisiais prezidentavimo metais irgi žadėjo šalį paversti labiau demokratiška ir skirti daugiau dėmesio socialinėms problemoms. Diplomato teigimu, greitai paaiškės, ar D. Medvedevas, tapęs prezidentu, rinksis savo politinį kursą.

Pagal 2008 m. vasario 16 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras