Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Šiaurės Europos dujotiekis – politinė ar ekonominė nauda Rusijai? (2)

Liudas Kolesinskas
2008 02 29

Šiaurės Europos („Nord Stream“) dujotiekis, nusidrieksiantis Baltijos jūros dugnu ir sujungsiantis netoli Sankt Peterburgo esantį Vyborgą su Greifsvaldu Vokietijos šiaurėje, užmena sunkiai įmenamą mįslę: kokios gi naudos iš tikrųjų Rusija siekia gauti iš šio dujotiekio?

„Nord Stream AG“ konsorciumo, kurio 51 proc. akcijų turi Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, vadovybė ne kartą yra pabrėžusi, kad Šiaurės Europos dujotiekis yra komercinis projektas. „Nord Stream AG“ duomenimis, šis projektas atsieis apie 5 milijardus eurų ir per artimiausius 15 metų kainuos net 15 proc. mažiau negu sausumos dujotiekis, einantis per Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritoriją. Tačiau ekspertai vis garsiau kalba, kad Šiaurės Europos dujotiekio projekto įgyvendinimas kainuos ne 5, o 12 milijardų eurų, mat į šią sumą nėra įskaičiuoti eksploatavimo bei priežiūros darbų kaštai. Ir nors nereikės mokėti tranzito mokesčių, „Nord Stream“ atsieis tris kartus brangiau nei sausumos dujotiekis. Be to, Šiaurės Europos dujotiekio projekto kaina gali dar smarkiai išaugti, jei atliekant aplinkos poveikio įvertinimo studiją bus nustatyta, kad šis projektas daro didelę žalą Baltijos jūrai, ir „Nord Stream AG“ pagal ESPOO konvenciją privalėtų ją atlyginti.

Įgyvendindamas Šiaurės Europos dujotiekio projektą, „Gazprom“ iš esmės remiasi pigiomis dujomis ir konkurencijos Europoje stoka. „Gazprom“ teigimu, dujos į pirmąjį „Nord Stream“ dujotiekį bus tiekiamos iš „Južno-Ruskoje“ dujų telkinio. Šis telkinys jau yra ištirtas ir parengtas dujų gavybai, tad Rusija dujas išgaus gana pigiai. Į antrąjį „Nord Stream“ dujotiekį dujos turės ateiti, ko gero, iš Štokmano dujų telkinio, kuris yra geografiškai labai nepalankioje vietoje. Todėl dujų gavyba čia bus sudėtinga ir brangi ir tai lems, kad bent pusė „Nord Stream“ dujų Rusijai atsieis brangiai.

Be to, nors rimtos konkurencijos Rusijai ES dujų sektoriuje vis dar nėra, vis populiaresnės tampa suskystintos gamtinės dujos. Jų tiekimo kaina yra ženkliai mažesnė, o ir priklausomybę nuo Rusijos galima sumažinti jas importuojant iš Kataro, Norvegijos ir kitų šalių. Jungtinė Karalystė pastaruoju metu importuoja vis daugiau suskystintų gamtinių dujų. Tikėtina, kad jos pavyzdžiu paseks ir kitos ES šalys.

Todėl Rusija didelės ekonominės naudos iš Šiaurės Europos dujotiekio tikėtis negali, juolab kad dujų poreikis Europoje dėl efektyvesnio energijos naudojimo nebeaugs taip, kaip buvo prognozuojama dar 1997 metais, pradėjus Šiaurės Europos dujotiekio projektą. Todėl, daugumos ekspertų teigimu, ekonominiu požiūriu Rusijai būtų buvę kur kas naudingiau padvigubinti Jamalo dujotiekio, einančio per Baltarusiją ir Lenkiją, pajėgumą, užuot stačius naują dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Tad abejotina „Nord Stream“ ekonominė nauda kelia vis didesnius įtarimus, kad Rusija šiuo projektu siekia ne ekonominių, o politinių tikslų.

Pirmiausia „Nord  Stream“ projektas suteiks Rusijai daugiau politinės galios, kuria ji galės laisvai disponuoti per derybas su ES ir atskiromis ES šalimis. Rusijos politinė galia ypač išaugs visų trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos atžvilgiu. Įgyvendinusi „Nord Stream“ projektą, Maskva įgis galimybę grasinimus nutraukti dujų tiekimą į šias valstybes naudoti kaip politinio spaudimo priemonę. Ir nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pabrėžęs, kad Rusija yra patikima dujų tiekėja, pastarųjų 17 metų patirtis byloja ką kita: nuo 1991 metų Maskva buvo laikinai nutraukusi dujų tiekimą Rytų Europos šalims net 40 kartų.

„Nord Stream“ dujotiekis gali tapti Rusijai ne tik puikiu politinio spaudimo įrankiu, bet ir puikia priemone sutrikdyti bendrą ES energetikos politiką ir taip suskaldyti ES. Dėl vis didėjančios energetikos svarbos ES vienybė, o kartu ir stiprybė, labai priklausys nuo bendro energetikos sektoriaus sukūrimo. Tačiau tai padaryti bus labai sunku, nes jau dabar akivaizdu, kad „Nord Stream“ dujotiekis priešina atskiras ES valstybes, kuria jų santykiuose papildomą įtampą ir skatina jas energetikos problemas spręsti pavieniui.

Be to, „Nord Stream“ dujotiekio projektas gali tapti Rusijai gera priežastimi militarizuoti Baltijos jūrą. Kalbėdamas apie „Nord Stream“ dujotiekį, V. Putinas keletą kartų pabrėžė, kad jį patruliuoti yra svarbu ir kad pagrindinį vaidmenį čia galėtų vaidinti Rusijos laivynas. Dar daugiau nuogąstavimų kelia teorinė Rusijos galimybė dislokuoti aktyvius ir pasyvius sensorius Švedijos šnipinėjimo tikslais. „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas Aleksandras Medvedevas į tokius ES būgštavimus atsakė, jog „juokinga manyti, kad dujotiekis šiais laikais gali būti naudojamas kaip šnipinėjimo priemonė“. Tačiau tampa visai nebejuokinga prisiminus, kad visai neseniai Rusija instaliavo optinius kabelius Jamalo dujotiekyje ir apie tai neinformavo Lenkijos vyriausybės.

Tad kol kas susidaro įspūdis, kad „Nord Stream“ projektas Rusijai duos daug daugiau politinės nei ekonominės naudos. Kaipgi kitaip galima paaiškinti tai, kad iki šiol „Gazprom“ nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl tiesti „Nord Stream“ dujotiekį yra taip ekonomiškai naudinga, kad neverta net svarstyti jokių kitų dujotiekio alternatyvų?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras