Prieš parlamento rinkimus Rusijoje gruodį buvo dalijami nurodymai balsuoti už prezidento Vladimiro Putino partiją. Agituojami žmonės buvo instruktuojami paskambinti po to, kai paliks balsavimo vietas. Vardai užrašyti, nepaklusnieji nubausti.

Miestų vaikai taip pat pasitelkti į pagalbą. Mokytojai mokyklose jiems dalijo propagandinius lankstinukus, reklamuojančius „Putino planą“. Vaikams buvo pasakyta stengtis paveikti tėvus. Buvo grasinama blogesniais pažymiais, jeigu nebus dalyvaujama „Vaikų referendumuose“ balsavimo vietose. Tai gudrus taktinis žingsnis siekiant užtikrinti, kad jų tėvai ateis ir balsuos už valdančiąją partiją.

Maždaug tuo pačiu metu opozicinių dešiniųjų savanoriai sulaukė šimtų skambučių, įspėjančių liautis dirbus savo kandidatams, antraip grasinta susidoroti su jais ir jų šeimomis.

Per praėjusius aštuonerius metus Rusijos atnaujinimo ir atkūrimo vardan po sujudimo 1990 metais V. Putinas vykdė kampaniją demokratijai suvaržyti, vyriausybės ir ekonomikos kontrolei išplėsti.

Jis suvaržė nepriklausomą žiniasklaidą, nacionalizavo svarbias pramonės šakas, nuslopino politinę opoziciją ir parengė saugumo struktūras Kremliaus reikmėms tenkinti.

Prezidento rinkimų išvakarėse Rusijoje, nors dėl jų baigties iš esmės sutarta gruodį, kai V. Putinas pasirinko savo patikimą padėjėją Dmitrijų Medvedevą įpėdiniu, V. Putinas ir jo sekėjai praktiškai sukūrė tai, kas iš esmės yra vienpartinė valstybė.

V. Putino Rusija nėra Sovietų Sąjunga. Daugumai rusų gyvenimas dabar yra laisvesnis. Kremliaus kritika yra toleruojama, jeigu ji neorganizuojama platesniu mastu. Egzistuoja priėjimas prie interneto. Šalies ekonomika su vartojimo prekių pertekliumi ir stipriu augimo lygiu mažai teprimena komunizmo sistemą.

Vis dėlto nauja autokratija dabar valdo Rusiją. Už demokratijos fasado yra centralizuota valdžia, turinti lojalius kadrus visoje šalyje, o šie nebijo smogti tiems, kurie kelia iššūkius valdančiajai partijai.

Valdžia uždarė laikraščius Sankt Peterburge ir surengė reidus į politinių partijų būstines Sibire.

Istoriniame Volgos upės regione V. Putino rėmėjai dabar kontroliuoja beveik visas būstines ir rinkimai tampa formalumu. V. Putino sekėjai sako, kad taip ir turi būti.

„Mano nuomone, tokioje padėtyje kaip dabar tai yra ne tik naudinga, bet netgi privaloma – mes esame pavargę nuo demokratinių smulkmenų ir vingių, – sakė V. Putino partijos Nižnyj Novgorode lyderis Sergejus Nekrašovas. – Tai gali skambėti šventvagiškai, bet aš siūlyčiau apskritai sustabdyti visus tuos rinkimų reikalus, bent jau į valdymo pozicijas.“

V. Putinas, kuris tikisi išsaugoti galią tapdamas D. Medvedevo ministru pirmininku, neseniai paskelbė, kad Rusija yra tikra demokratija su atgimusiu nacionalinio pasididžiavimo jausmu ir nuolatiniu nepertraukiamu vaidmeniu pasaulio politikos arenoje.

Pagal 2008 m. vasario 24 d. ,,The New York Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.