Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rinkimai Pakistane: P. Musharrafo rėmėjai pažeminti

2008 03 01

Pakistano gyventojai pirmadienį (vasario 18 d.) sudavė stiprų smūgį šalies prezidentui Pervezui Musharrafui. Prezidento rėmėja Pakistano musulmonų lyga (Q) (PML(Q)), buvusi valdančioji partija, rinkimuose patyrė nesėkmę. Dvi opozicinės partijos – Pakistano liaudies partija (PLP), kurios lydere buvo gruodžio mėn. nužudyta Benazir Bhutto, ir Pakistano musulmonų lyga (Nawaz) (PML(N)), vadovaujama Nawazo Sharifo, surinko daugiausia balsų.

PLP surinko daugiausia balsų ir parlamente užims 87 vietas iš 272. Dauguma pakistaniečių dėl B. Bhutto mirties kaltina P. Musharrafą ir kariuomenę. Pasipiktinę dabartinio prezidento valdymu rinkėjai buvo linkę balsuoti už PML(N), kuri laimėjo 66 vietas parlamente (daugiau nei 2002 m. rinkimuose). O prezidento rėmėjų partija, PML(Q), gaus tik 38 vietas, t. y. ji laimėjo tik perpus vietų nei ankstesniuose parlamento rinkimuose. Be to, buvo išrinkti 27 nepriklausomi kandidatai.

Šalyje, kur rinkėjai linkę rinktis kandidatą, iš kurio gali tikėtis naudos, PML(Q) pralaimėjimas yra išskirtinis. Partijos lyderiai plačiu mastu išnaudojo savo turėtas galias. Be to, pakistaniečiai, šiuose rinkimuose pašalinę P. Musharrafo rėmėjus, atkūrė dvipartinę sistemą, konkurenciją tarp dviejų pagrindinių partijų – kairiosios PLP ir dešiniosios PML(N).

Taip pat šiuose rinkimuose Pakistano rinkėjai užmarštin nustūmė islamistines partijas. „Muttahida Majlis e Amal“ (MMA), 2002 m. rinkimuose sudariusi koaliciją su P. Musharrafu, sugebėjo laimėti 4 šalies provincijose ir 45 vietas parlamente. Šiuose rinkimuose partija laimėjo tik vietas, o partijos lyderis patyrė gėdingą pralaimėjimą savo gyvenamojoje rinkimų apygardoje.

Kad suformuotų vyriausybę, PLP ir PML(N) privalės sudaryti koaliciją. Abiejų musulmonų lygų partnerystė yra neįmanoma, nes P. Musharrafas ir N. Sharifas vienas kito nepakenčia.

PLP lyderis Asifas Zardaris teigė, kad jo partija pirmiausia stengsis susitarti su PML(N). O N. Sharifas pakartojo reikalavimą, kad P. Musharrafas atsistatydintų. Esant kitų, mažesnių partijų paramai, PLP ir PML(N) galėtų surinkti daugumą parlamente, kurios reikia pradėti prezidento apkaltos procesą.

Vis dėlto A. Zardaris tvirtos paramos savo partijoje neturi. Atsukdamas nugarą N. Sharifui, A. Zardaris pademonstruotų palankumą P. Musharrafui ir jo sąjungininkams PML(Q). Tokie įvykiai daugumai PLP rėmėjų būtų nepriimtini.

Pagal 2008 m. vasario 19 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras