Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Šokis su rusišku meškinu

2008 03 02

„Jei būtų skiriamas apdovanojimas už pikčiausią valstybę, jį neabejotinai laimėtų Rusija“, – tokiais žodžiais BBC korespondentas pradeda savo straipsnį.

Pastaraisiais metais Rytų ir Vakarų santykiuose pastebimas vis didėjantis atšalimas, kurį kai kas ėmė vadinti įžanga į naują šaltąjį karą. Kremliaus paaiškinimas paprastas: Amerika niekada neatsisakė ambicijų pažaboti Rusiją. NATO plėtra į Rytus tai tik patvirtina. O Vašingtonas neigia tokius kaltinimus ir laiko juos pykčiu dėl prarastos kontrolės Rytų Europoje.

Reali galimybė pasiekti stabilumą Rytų ir Vakarų santykiuose žlugo, Vladimirui Putinui ir George‘ui Bushui atėjus į valdžią savo šalyse.

Rusijos užsienio reikalų ministro įsitikinimu, Vakarai turėjo būti patenkinti, kai susilpnėjusį Borisą Jelciną 2000 m. pakeitė naujasis prezidentas V. Putinas, pažadėjęs atkurti Rusijos stiprybę. Tuo metu Vakarai tikrai buvo suintriguoti.

Geriausias bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Vakarų užsimezgė, kai V. Putinas pirmasis iš užsienio valstybių lyderių paskambino G. Bushui po rugsėjo 11 d. teroro išpuolių. V. Putinas įsileido Ameriką į istoriškai Rusijai priklausančią įtakos zoną – Centrinę Aziją, kad amerikiečiai dislokuotų bazes, reikalingas kovoti su Talibanu Afganistane.

Kremlius tikėjosi, kad Amerika pradės į smarkiai kritikuotą Rusijos karą su Čečėnija žiūrėti kaip į kovos su terorizmu dalį ir geopolitinė konkurencija, prasidėjusi su NATO plėtra, išblės. Taip neįvyko.

Rusijos įsitikinimu, kova dėl įtakos suintensyvėjo po rugsėjo 11-osios. 2004 m. NATO išsiplėtė ir priėmė 7 naujas šalis, tarp jų trys Baltijos valstybės yra buvusios SSRS sudėtyje. Tų pačių metų pabaigoje Rusija patyrė pažeminimą, kai strategiškai svarbioje sąjungininkėje – Ukrainoje – įvyko prodemokratinė „revoliucija“, kuri, Kremliaus nuomone, buvo inspiruota Vakarų.

V. Putino antivakarietiška retorika vis labiau aštrėjo. NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio nuomone, Rusijos skundai yra retorika dėl pačios retorikos. Kremliaus kaltinimai Vakarams tapo dažnu reiškiniu, ypač rinkimų kampanijos metu.

V. Putinas kalba apie „didžiulius“ naujos branduolinių ginklų kartos plėtimo planus, nors Rusijos karinis biudžetas tebėra 25 kartus mažesnis už JAV. Vis dėlto Vakarams yra ko nerimauti, nes Rusija reikalinga sprendžiant globalias problemas, tokias kaip Kosovas, Iranas, terorizmas ir klimato atšilimas.

Čekijos šešėlinis užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas teigė: „Rusija nėra tokia stipri, kad būtų realus mūsų priešas, bet mes galime ją paversti tokia. Tai priklauso nuo mūsų.“

Pagal 2008 m. vasario 19 d. BBC informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras