Šokis su rusišku meškinu
2008 03 02

Jei būtų skiriamas apdovanojimas už pikčiausią valstybę, jį neabejotinai laimėtų Rusija, tokiais žodžiais BBC korespondentas pradeda savo straipsnį.
Pastaraisiais metais Rytų ir Vakarų santykiuose pastebimas vis didėjantis atšalimas, kurį kai kas ėmė vadinti įžanga į naują šaltąjį karą. Kremliaus paaiškinimas paprastas: Amerika niekada neatsisakė ambicijų pažaboti Rusiją. NATO plėtra į Rytus tai tik patvirtina. O Vašingtonas neigia tokius kaltinimus ir laiko juos pykčiu dėl prarastos kontrolės Rytų Europoje.
Reali galimybė pasiekti stabilumą Rytų ir Vakarų santykiuose žlugo, Vladimirui Putinui ir Georgeui Bushui atėjus į valdžią savo šalyse.
Rusijos užsienio reikalų ministro įsitikinimu, Vakarai turėjo būti patenkinti, kai susilpnėjusį Borisą Jelciną 2000 m. pakeitė naujasis prezidentas V. Putinas, pažadėjęs atkurti Rusijos stiprybę. Tuo metu Vakarai tikrai buvo suintriguoti.
Geriausias bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Vakarų užsimezgė, kai V. Putinas pirmasis iš užsienio valstybių lyderių paskambino G. Bushui po rugsėjo 11 d. teroro išpuolių. V. Putinas įsileido Ameriką į istoriškai Rusijai priklausančią įtakos zoną Centrinę Aziją, kad amerikiečiai dislokuotų bazes, reikalingas kovoti su Talibanu Afganistane.
Kremlius tikėjosi, kad Amerika pradės į smarkiai kritikuotą Rusijos karą su Čečėnija žiūrėti kaip į kovos su terorizmu dalį ir geopolitinė konkurencija, prasidėjusi su NATO plėtra, išblės. Taip neįvyko.
Rusijos įsitikinimu, kova dėl įtakos suintensyvėjo po rugsėjo 11-osios. 2004 m. NATO išsiplėtė ir priėmė 7 naujas šalis, tarp jų trys Baltijos valstybės yra buvusios SSRS sudėtyje. Tų pačių metų pabaigoje Rusija patyrė pažeminimą, kai strategiškai svarbioje sąjungininkėje Ukrainoje įvyko prodemokratinė revoliucija, kuri, Kremliaus nuomone, buvo inspiruota Vakarų.
V. Putino antivakarietiška retorika vis labiau aštrėjo. NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio nuomone, Rusijos skundai yra retorika dėl pačios retorikos. Kremliaus kaltinimai Vakarams tapo dažnu reiškiniu, ypač rinkimų kampanijos metu.
V. Putinas kalba apie didžiulius naujos branduolinių ginklų kartos plėtimo planus, nors Rusijos karinis biudžetas tebėra 25 kartus mažesnis už JAV. Vis dėlto Vakarams yra ko nerimauti, nes Rusija reikalinga sprendžiant globalias problemas, tokias kaip Kosovas, Iranas, terorizmas ir klimato atšilimas.
Čekijos šešėlinis užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas teigė: Rusija nėra tokia stipri, kad būtų realus mūsų priešas, bet mes galime ją paversti tokia. Tai priklauso nuo mūsų.
Pagal 2008 m. vasario 19 d. BBC informaciją parengė Kristina Puleikytė |