Kodėl NATO kviečia Vladimirą Putiną kaip pašalinį asmenį į savo suvažiavimą Bukarešte šį balandį? Juk aiškiau nė būti negali: Rusijos prezidentas priešinasi JAV planams dėl priešraketinės gynybos Europoje, nepritaria Kosovo nepriklausomybei, NATO plėtrai bei visus įtikinėja, kad Irano branduolinė programa yra taiki, rašo „International Herald Tribune“ žurnalistas Johnas Vinocuras.

Verta pažvelgti į pastarųjų dviejų savaičių įvykius Vladimiro I valdomame krašte, kur jis greitai keis savo titulą (po prezidento rinkimų šį sekmadienį) iš valstybės vadovo į ministrą pirmininką.

Vasario 12-ąją, tą pačią dieną, kai jis priėmė NATO kvietimą, V. Putinas perspėjo Ukrainą, kad ši gali tapti vienu rusų atominio ginklo taikinių, jei sugalvotų prisijungti prie aljanso. Praėjusį penktadienį jo oficialus atstovas NATO būstinėje Briuselyje Dmitrijus Rogozinas pareiškė tą patį.

Jeigu NATO „pažeis savo mandatą“ Kosove, sakė D. Rogozinas, ar jeigu Europos Sąjunga pasieks bendrą poziciją dėl šios naujos valstybėlės, „mes irgi turėsime laikytis požiūrio, kad norėdami būti gerbiami privalome naudoti brutalią jėgą, kitaip tariant, karinę jėgą“.

Pasak Davido Kramerio, kuris vadovauja JAV Valstybės departamento Rusijos reikalų skyriui, Rusija nenori karinės konfrontacijos dėl Kosovo ir nedislokuos savo karių Serbijoje. Tačiau anot jo, Maskva gali norėti pademonstruoti savo galią pasauliui, todėl ir pasistengė įaudrinti serbus, vėliau užpuolusius JAV ambasadą Belgrade.

Tad kodėl pateiktas kvietimas V. Putinui? Nes tai kasmetinė praktika, kuri jau vyksta nuo NATO ir Rusijos tarybos įkūrimo 2002-aisiais. Bet per visus metus Rusijos vadovas niekada nesakė „taip“.

Dabar pirmą kartą V. Putinas priėmė kvietimą, ir NATO yra užstrigusi su konvencija, kuri nebeatitinka agresyvėjančio Rusijos tono ir jos grasinimų aljanso nariams bei narystės kandidatams.

Vladimiras Putinas savo kelionę į Bukareštą balandžio 2–4 d. derina su pasiūlymu George‘ui W. Bushui po to nuvykti į Juodosios jūros kurortą Sočį asmeninio pokalbio. Baltieji rūmai viešai nepripažino gavę kvietimą ar į jį apskritai atsakę.

Žinoma, protinga ir išmintinga bendrauti su priešininkais, net jei jie ir atnaujino bombonešių patruliavimą Šaltojo karo stiliumi iki Islandijos ar virš JAV lėktuvnešio Japonijos jūroje.

Bet naujausia patirtis rodo, kad V. Putinas Vakarų valstybių susitikime Rumunijos sostinėje neketina būti taikus.

Jo kalboje prieš metus Miunchene Amerika buvo pavadinta didžiausia pasaulio problema – tai buvo savo brutalumu nustebinęs išpuolis, sukrėtęs dar ir tuo, kad nesulaukė jokio atkirčio iš renginio šeimininkės Angelos Merkel ar juo labiau Baltųjų rūmų.

Jeigu V. Putinas tuomet ir atrodė stiprus, o Vakarai silpni, tai tam buvo priežastis. Tarp NATO narių nebuvo bendro sutarimo, idant pasakyti, kad Rusija yra tapusi rimta problema, jos demokratiniai daigai yra nuvytę, o jos retorika ir veiksmai prieš kaimynus ar energetikos klientus kelia pasipiktinimą.

Blogiausia, kad ši tyla gali ir toliau tęstis. Bukarešte Rusijos prezidentas gali ir pasirinkti švelnesnį toną, bet, anot vieno NATO analitiko, jis mėgins organizaciją suskaldyti dėl Ukrainos ir Gruzijos galimos narystės klausimo.

V. Putinas mano, kad aljansas, pernelyg susirūpinęs dėl Rusijos nenoro pripažinti Kosovą bei dėl Afganistano problemų, gali ir pasiduoti provokacijoms.

NATO atkirtis į tai yra nestiprus ir taktiškas. Suvažiavimo darbotvarkė sudaryta taip, kad aljanso susitikimas su V. Putinu vyks vėliausiai. Diskusijos dėl plėtros ir Afganistano bus baigtos dar iki Rusijos lyderio kalbų.

Tai neatrodo kaip normalus atsakymas į V. Putino bandymus sutrikdyti NATO darbą. Užsidarydama ji gali atrodyti kaip mėginanti laikytis schemos santykiams, praradusiems reikšmę po 2002-ųjų.

Aljansui reikėtų įtraukti Vladimirą Putiną į keletą rimtesnių diskusijų, išskyrus Kosovo ir priešraketinės gynybos klausimų aptarimą.

Visų pirma tai energetinių resursų tiekimas. Dabar pamiršta, kad 2006-ųjų G8 susitikimas Sankt Peterburge (senatorius Johnas McCainas norėjo jį boikotuoti, nes jis nereguliavo sąžiningų santykių tarp pirkėjų ir tiekėjų) baigėsi deklaracija, kuri šiuo klausimu turi pateikia aiškias ir naudingas mintis. Energetika yra tapusi rimtu reikalu NATO viduje. Bukarešte aljansas galėtų praplėsti ir sustiprinti 2006 m. pasiektas išvadas, kurias turėtų pripažinti V. Putinas. Tai kvestionuotų jo tvirtos rankos politiką naftos ir gamtinių dujų atžvilgiu.

Antra svarbi problema – tai Iranas. Dabartinių jo naudojamų centrifugų urano sodrinimui ES bendro tyrimų centro atliktos simuliacijos pateikė scenarijų, pagal kurį Iranas iki šių metų pabaigos įgyja atominei bombai reikalingą medžiagą (jei centrifugos veiktų 100 proc. efektyvumu). Kaip pranešė „Der Spiegel“, antra simuliacija, grįsta tik 25 proc. efektyvumu, datą nukeltų į 2010 m. pabaigą.

Dauguma lyderių, būsiančių NATO suvažiavime, iš V. Putino yra girdėję tiesiogiai, kad jis nepageidauja Irano su branduoliniu ginklu. Bet privačiai klaustas, ką darytų, kad Iranui būtų sukliudyta pasigaminti atominį ginklą, jis nėra pateikęs konkretaus atsakymo.

V. Putino išsisukinėjimas tęsiamas aiškinant, kad Irano vadovai branduolinę programą tikrai naudos taikiems tikslams. Todėl NATO, kuri remia amerikiečių PRG dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje planus siekiant apsaugoti Europą nuo galimo puolimo iš Irano, tikrai gali Bukarešte drąsiai viešai paklausti V. Putino, ką jis darytų norėdamas sustabdyti raketas iš Irano.

Bent tuo norėtųsi tikėti. Nors diskusija ekspertiniame lygmenyje tarp Vakarų ir Rusijos tebėra būtinybė, matyt, Bukarešte balandį NATO suteiks galimybę V. Putinui strategiškai „atsisveikinti“ su pasauliu. Nejaugi niekas iš aljanso narių nesiryš pasielgti teisingai?

http://www.alfa.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.