Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  A. Grickova, A. Reutovas. Saudo Arabija nori užimti Irano vietą

2008 03 04

Rusijos laikraštis „Kommersant“ rašo apie Saudo Arabijos pastangas apriboti Irano įtakos Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose plitimą. Šiuo tikslu į Maskva trumpam buvo atvykęs Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Saudas al Faisalas.

Saudas al Faisalas viešėjo Maskvoje tik kelias valandas ir didesnę šio laiko dalį užėmė susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Princas al Faisalas atvežė asmeninį Saudo Arabijos karaliaus Abdullah, kurio iniciatyva įvyko susitikimas, laišką prezidentui V. Putinui. Tikėtina, kad dokumente kalbama apie Rijado požiūrį į situaciją Artimuosiuose Rytuose ir regioninės jos plėtros perspektyvas. Tikėtina, kad tai, kas svarbiausia, ministras Saudas al Faisalas perdavė V. Putinui žodžiu.

Saudo Arabijos vadovybė seniai reiškia susirūpinimą dėl augančios Irano įtakos Artimuosiuose Rytuose. Sunitiškoji Saudo Arabija ir šiitiškasis Iranas sunkiai randa bendrą kalbą. 1987 m. birželio mėn., kai Mekoje įvyko iš Irano atvykusių maldininkų susidūrimas su Saudo Arabijos policija ir žuvo 402 iraniečiai, vos nekilo ginkluotas valstybių susirėmimas. Šiandien, kaip manoma Rijade, Teheranas palaiko vienvaldiškos lyderystės Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose kursą, siekdamas vadovauti islamo šalims jų kovoje su Izraeliu. Iranas aktyviai dalyvauja Irako vidaus reikaluose, turi nemažą įtaką situacijai Libane ir Palestinoje. Stiprindamas karinę galią ir plėtodamas raketinę bei branduolinę programas, Teheranas tikisi savo įtaką sustiprinti.

Rijade manoma, kad situaciją pakeisti dar galima, bet čia neįmanoma apsieiti be Maskvos pagalbos. Pasak „Kommersant“ informacijos, Saudo Arabijos vadovybė yra parengusi plataus masto planą, kaip Artimuosius Rytus išgelbėti nuo „Irano grėsmės“. Jame pagrindinį vaidmenį turėtų vaidinti Maskva ir Rijadas.

Pagrindinė plano idėja yra Rusijos atsisakymas toliau bendradarbiauti su Iranu tiek branduolinėje, tiek karinėje-techninėje srityse. Tikėtina, kad Maskva atsisakys ginti Iraną nuo Vakarų JT Saugumo Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose. Tiesa, Rijadas sutiktų ir jei Maskva „Irano klausimu“ užimtų neutralią poziciją. Saudo Arabija suvokia, kad šio plano palaikymo atveju Maskvos nuostoliai būtų gana dideli tiek finansine, tiek ir moraline prasme. Todėl kaip atlygį Saudo Arabija žada Rusijai tikrai karališką dovaną.

Kaip tapo žinoma „Kommersant“, Rijadas siūlosi užimti Teherano vietą kaip Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo partneris. Jau iki šių metų pabaigos gali būti pasirašytas kontraktas dėl 100 šarvuotų automobilių BMP-3 tiekimo Saudo Arabijai už maždaug 200 milijonų JAV dolerių. Taip pat iki metų pabaigos planuojama sudaryti kontraktą dėl 150 tankų T-90S tiekimo už maždaug 150 mln. JAV dolerių. Be to, vedamos preliminarios derybos dėl 161 sraigtasparnio Mi-17, Mi-26 ir Mi-35 už maždaug 1,6 mlrd. JAV dolerių pirkimo.

Stambius kontraktus numato ir Saudo Arabijos planai sukurti kompleksinę PLG sistemą. Rijadas pasirengęs nupirkti vos ne visą tokio tipo produkciją, nuo nešiojamųjų raketinių kompleksų „Pancyr“ iki tolimojo veikimo sistemų S-400. (Tiesa, koncernas „Almaz-Antej“ ir federalinė valstybinė unitarinė įmonė „Prietaisų gamybos konstravimo biuras“, gaminantys S-400 ir „Pancyr“, jau dabar yra apkrauti iki 2012 metų.) Ir tai būtų tik pradžia, nes dabartinis, 33 mlrd. Saudo Arabijos biudžetas iki 2010 m. pasieks 40 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau Rijadas nesirengia apsiriboti vien kariniais kontraktais. Karalystė siūlo Rusijai strateginę ekonominę partnerystę. Saudas al Faisalas atvežė į Maskvą pasiūlymą sudaryti didelę sutartį dėl pagrindinių dvišalės partnerystės krypčių. Šio dokumento projekte siūloma, kad jau per artimiausius penkerius metus dvišalės prekybos apyvarta ir abipusės investicijos pasiektų 50 mlrd. JAV dolerių, nors 2006 m. dvišalės prekybos apimtis nesiekė nė 250 milijonų.

Tokį didelį augimą užtikrintų Saudo Arabijos vadovybės, kuri žada suteikti Rusijos įmonėms didžiausio palankumo režimą, garantijos. Rijadas pasirengęs bendradarbiauti beveik visose srityse, pradedant nuo energetikos ir kosmoso ir baigiant žemės ūkiu, aprūpinimu vandeniu bei taip Rusijos vadovybės mėgstama sfera – nanotechnologijomis. Patvirtinti Rijado ketinimų rimtumą turi Rusijos ir Saudo Arabijos investicinis forumas, kuriame dalyvautų didžiausios abiejų šalių kompanijos, saudiečių siūlomas surengti artimiausiu metu. O kaip papildomą premiją Saudo Arabija žada atšaukti savo prieštaravimus Rusijos stojimui į PPO.

Pagal 2008 m. vasario 15 d. „Kommersant“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras