Kosovo nepriklausomybei ne
2008 03 05

Rumunija, Kipras, Slovakija ir Ispanija atsisakė pripažinti Kosovą kaip nepriklausomą valstybę. Šių šalių europarlamentarai aiškina tokio žingsnio priežastis.
Nepriklausoma Slovakijos europarlamentarė Irena Belohorska sako, kad Kosovas atidaro Pandoros skrynią. Pasak jos, ši situacija yra grėsminga bendros užsienio politikos supratimui pagal Lisabonos strategiją, kuri numato vienodą Europos užsienio politiką.
Vienašališka nepriklausomybės deklaracija, paremta atsiskyrimu nuo suverenios valstybės, sukuria labai pavojingą precedentą.
Šiuo atveju prisimenu 1992 metus, kai buvau Čekoslovakijos federalinio parlamento narė. Tuo metu dėl nerimo ir nežinomybės, kaip pakryps situacija, abiejų šalių politikai buvo linkę susitarti taikiai. Panašus scenarijus buvo galimas jungiantis Vokietijai. Tačiau Vokietijos atveju tauta buvo pasklidusi dviejose dirbtinėse valstybėse. Slovakijos atveju buvo dvi skirtingos tautos vienoje valstybėje.
Po balsavimo dėl atsiskyrimo nuo Čekoslovakijos mes vieni kitiems pažadėjome netoleruoti jokių protesto ar neapykantos aktų. Tikiuosi, kad situacija Kosove galės būti išspręsta taikiai ir be smurto.
Dešimt procentų Slovakijos gyventojų yra etniniai vengrai. Tačiau negalima vesti paralelės tarp vengrų mažumos ir Kosovo. Slovakijos vengrų mažuma turi ekstensyvias mažumos teises, tarp jų reprezentacinę teisę nacionaliniame ir Europos parlamentuose. Kosovo atvejis Europos integracijos procese atidaro Pandoros skrynią. Jis įteisina ekstremistų judėjimų politiką, pavyzdžiui, Korsikoje, Baskų regione, Airijoje. Kyla grėsmė vieningos Europos idėjai.
Kipro europarlamentaras iš Komunistų partijos K. Triantaphyllidis teigia, kad kai kurios valstybės pamiršo pagrindinius tarptautinės teisės principus.
Vienas iš Europos Sąjungos iškeltų tikslų yra geresnis valdymas globaliu mastu. Taigi kyla klausimas, kaip vienašališkas suverenios valstybės provincijos nepriklausomybės paskelbimas atitinka tokį tikslą. Skubėdamos sveikinti ir pripažinti provincijos nepriklausomybę kai kurios šalys pamiršo pagrindinius tarptautinės teisės principus ir iškėlė galimybę virš teisės. Tai ateityje veikiausiai turės skaudžių pasekmių ir gali grąžinti mus pora šimtmečių atgal, kai Europa buvo sudaryta iš mažų regionų. Europos Sąjungos veiksmai ginčytini. Ji, praktiškai atvedusi Kosovą prie nepriklausomybės, dabar ragina gyventi pagal nerašytinį pažadą ateityje integruotis į Europos Sąjungą. Tačiau Kosovo bendrasis vidaus produktas (BVP) lygus Ruandos BVP, pusė gyventojų yra bedarbiai, apie 200 tūkst. pabėgėlių, vykdomi smurto aktai prieš mažumas. Taigi iš tikrųjų laukia labai sunki užduotis.
Ir visa tai nepasant dviejų milijardų eurų tarptautinės paramos ir 17 tūkst. NATO kareivių šalyje. Sunku pripažinti, kad į Jugoslavijos pamokas neatkreipta pakankamai dėmesio.
Kipro atveju, priešingai nei Kosovo, prezidentas stengsis šalį vienyti.
Ispanų europarlamentaras socialistas Manuelis Medina Ortega pažymi, kad Kosove pasėtos ateities problemų sėklos.
Ispanijai rūpi separatistai Baskų regione ir kitose srityse Katalonijoje, Valensijoje ir Galisijoje. Ten siekiama didesnės autonomijos. Albanų vyriausybės Kosovo provincijos nepriklausomybės deklaracija yra tarptautinės teisės pažeidimas ir grėsmė viso Balkanų regiono saugumui. Ankstesni atsiskyrimai nuo federalinės Jugoslavijos Respublikos buvo įvykdyti remiantis tarptautiniu susitarimu, jis apibrėžė sienas ir atsiskiriančių valstybių statusą. Buvo laikomasi Jugoslavijos konstitucijos, kuri leido kiekvienai federalinei respublikai atsiskirti.
Kosovas buvo provincija, o ne federalinė respublika ir pagal Jugoslavijos konstituciją jis nebūtų turėjęs teisės atsiskirti.
Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244, kuria buvo pritarta NATO pajėgų intervencijai, skirtai apsaugoti albanų populiaciją nuo etninio valymo operacijų, vykdytų Slobodano Miloševičiaus serbų valdžios, numatyta nauja Jungtinių Tautų rezoliucija, turėjusi apibrėžti būsimą provincijos statusą.
Jungtinės Tautos tokios rezoliucijos nepriėmė. Dvi nuolatinės Saugumo Tarybos narės Kinija ir Rusija pareiškė nepritariančios vienašališkai nepriklausomybės deklaracijai. Pagal Serbijos konstituciją ir tarptautinę teisę serbų valdžia turi teises ir pareigas atstovauti Kosovui, kad apgintų taiką ir provincijos gyventojus.
Situacija veda prie pilietinio karo ir gali sukelti tarptautinį bylinėjimąsi.
Apibendrinant nederėtų pamiršti atsiskyrimo siekiančių sričių, tokių kaip Bosnijos serbų respublika (Republika Srpska), Padniestrė, Abchazija ir Pietų Osetija.
Pagal 2008 m. vasario 28 d. ,,BBC Europe informaciją parengė Irma Baranauskaitė |