Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kosovo nepriklausomybei „ne“

2008 03 05

Rumunija, Kipras, Slovakija ir Ispanija atsisakė pripažinti Kosovą kaip nepriklausomą valstybę. Šių šalių europarlamentarai aiškina tokio žingsnio priežastis.

Nepriklausoma Slovakijos europarlamentarė Irena Belohorska sako, kad Kosovas atidaro Pandoros skrynią. Pasak jos, ši situacija yra grėsminga bendros užsienio politikos supratimui pagal Lisabonos strategiją, kuri numato vienodą Europos užsienio politiką.

Vienašališka nepriklausomybės deklaracija, paremta atsiskyrimu nuo suverenios valstybės, sukuria labai pavojingą precedentą.

„Šiuo atveju prisimenu 1992 metus, kai buvau Čekoslovakijos federalinio parlamento narė. Tuo metu dėl nerimo ir nežinomybės, kaip pakryps situacija, abiejų šalių politikai buvo linkę susitarti taikiai. Panašus scenarijus buvo galimas jungiantis Vokietijai. Tačiau Vokietijos atveju tauta buvo pasklidusi dviejose dirbtinėse valstybėse. Slovakijos atveju buvo dvi skirtingos tautos vienoje valstybėje.“

„Po balsavimo dėl atsiskyrimo nuo Čekoslovakijos mes vieni kitiems pažadėjome netoleruoti jokių protesto ar neapykantos aktų. Tikiuosi, kad situacija Kosove galės būti išspręsta taikiai ir be smurto.“

„Dešimt procentų Slovakijos gyventojų yra etniniai vengrai. Tačiau negalima vesti paralelės tarp vengrų mažumos ir Kosovo. Slovakijos vengrų mažuma turi ekstensyvias mažumos teises, tarp jų – reprezentacinę teisę nacionaliniame ir Europos parlamentuose. Kosovo atvejis Europos integracijos procese atidaro Pandoros skrynią. Jis įteisina ekstremistų judėjimų politiką, pavyzdžiui, Korsikoje, Baskų regione, Airijoje. Kyla grėsmė vieningos Europos idėjai.“

Kipro europarlamentaras iš Komunistų partijos K. Triantaphyllidis teigia, kad kai kurios valstybės pamiršo pagrindinius tarptautinės teisės principus.

„Vienas iš Europos Sąjungos iškeltų tikslų yra geresnis valdymas globaliu mastu. Taigi kyla klausimas, kaip vienašališkas suverenios valstybės provincijos nepriklausomybės paskelbimas atitinka tokį tikslą. Skubėdamos sveikinti ir pripažinti provincijos nepriklausomybę kai kurios šalys pamiršo pagrindinius tarptautinės teisės principus ir iškėlė galimybę virš teisės. Tai ateityje veikiausiai turės skaudžių pasekmių ir gali grąžinti mus pora šimtmečių atgal, kai Europa buvo sudaryta iš mažų regionų. Europos Sąjungos veiksmai ginčytini. Ji, praktiškai atvedusi Kosovą prie nepriklausomybės, dabar ragina gyventi pagal nerašytinį pažadą ateityje integruotis į Europos Sąjungą. Tačiau Kosovo bendrasis vidaus produktas (BVP) lygus Ruandos BVP, pusė gyventojų yra bedarbiai, apie 200 tūkst. pabėgėlių, vykdomi smurto aktai prieš mažumas. Taigi iš tikrųjų laukia labai sunki užduotis.“

„Ir visa tai nepasant dviejų milijardų eurų tarptautinės paramos ir 17 tūkst. NATO kareivių šalyje. Sunku pripažinti, kad į Jugoslavijos pamokas neatkreipta pakankamai dėmesio.“

„Kipro atveju, priešingai nei Kosovo,  prezidentas stengsis šalį vienyti.“

Ispanų europarlamentaras socialistas Manuelis Medina Ortega pažymi, kad Kosove pasėtos ateities problemų sėklos.

„Ispanijai rūpi separatistai Baskų regione ir kitose srityse – Katalonijoje, Valensijoje ir Galisijoje. Ten siekiama didesnės autonomijos. Albanų vyriausybės Kosovo provincijos nepriklausomybės deklaracija yra tarptautinės teisės pažeidimas ir grėsmė viso Balkanų regiono saugumui. Ankstesni atsiskyrimai nuo federalinės Jugoslavijos Respublikos buvo įvykdyti remiantis tarptautiniu susitarimu, jis apibrėžė sienas ir atsiskiriančių valstybių statusą. Buvo laikomasi Jugoslavijos konstitucijos, kuri leido kiekvienai federalinei respublikai atsiskirti.“

„Kosovas buvo provincija, o ne federalinė respublika ir pagal Jugoslavijos konstituciją jis nebūtų turėjęs teisės atsiskirti.“

„Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244, kuria buvo pritarta NATO pajėgų intervencijai, skirtai apsaugoti albanų populiaciją nuo etninio valymo operacijų, vykdytų Slobodano Miloševičiaus serbų valdžios, numatyta nauja Jungtinių Tautų rezoliucija, turėjusi apibrėžti būsimą provincijos statusą.“

„Jungtinės Tautos tokios rezoliucijos nepriėmė. Dvi nuolatinės Saugumo Tarybos narės – Kinija ir Rusija – pareiškė nepritariančios vienašališkai nepriklausomybės deklaracijai. Pagal Serbijos konstituciją ir tarptautinę teisę serbų valdžia turi teises ir pareigas atstovauti Kosovui, kad apgintų taiką ir provincijos gyventojus.“

„Situacija veda prie pilietinio karo ir gali sukelti tarptautinį bylinėjimąsi.“

Apibendrinant nederėtų pamiršti atsiskyrimo siekiančių sričių, tokių kaip Bosnijos serbų respublika (Republika Srpska), Padniestrė, Abchazija ir Pietų Osetija.

Pagal 2008 m. vasario 28 d. ,,BBC Europe“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras