Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Stačiatikių bažnyčia: „naujasis Vatikanas“ Maskvoje

Aušra Radzevičiūtė
2008 03 05

Pasaulyje jau nieko nestebina, kad ir XXI amžiuje daugelis religijų vaidina svarbų vaidmenį politiniuose procesuose, daro įtaką tarptautiniams santykiams ir net nulemia ištisas atskirų valstybių raidos kryptis. Ne išimtis ir Rusijos stačiatikių bažnyčia – galinga, autoritetinga ir vis stipresnę įtaką šios šalies vidaus bei užsienio politikai daranti religinė organizacija. Net perduodant branduolinį lagaminėlį dabar jau kadenciją baigiančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dalyvavo Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksijus II.

Naivu tikėtis, kad pasaulinėje arenoje vis aktyviau veikiantys dvasininkai, žinoma, dažniausiai į viską žiūrintys tarsi iš šalies, domisi tik „taikos visame pasaulyje išsaugojimu“.

Maskvos Carnegie centras rašo (autorius – Jurijus Riabychas), kad dešimtame dešimtmetyje Stačiatikių bažnyčia tapo naująja žaidėja Rusijos užsienio politikoje, jos hierarchai aktyviai veikė pasirašant Sąjungos sutartis su Baltarusija, išsakė savo nuomonę taikos misijų Balkanuose, Artimuosiuose Rytuose klausimais, užmezgė savarankiškus santykius su Europos Sąjunga, Jungtinėmis Tautomis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

„Pamažu ėmė ryškėti naujas Stačiatikių bažnyčios vaidmuo: visuomenines-politines idėjas generuojanti jėga, užsiimanti aktyvia lobistine veikla atskirų užsienio politikos krypčių atžvilgiu“, – tikina J. Riabychas. Anot jo, šiandien Rusijos stačiatikių bažnyčia turi gana didelius dorovinius ir mobilizuojančius rezervus, taip pat – ekonominį ir socialinį kapitalą, kuriuos nesunku konvertuoti į politinę valdžią. Pasaulietinei valdžiai būtina įteisinti bendravalstybinius pagrindus, įtvirtinti kai kurias šalies plėtros kryptis ir šioje srityje nepakeičiama jos sąjungininkė – Stačiatikių bažnyčia, su kuria neretai tapatinasi visa rusų nacija.

2003 m. Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksijus II buvo pakviestas į Rusijos užsienio reikalų ministerijos kolegijos posėdį. Savo kalboje Stačiatikių bažnyčios vadovas išdėstė, kokius Bažnyčia mato strateginius Rusijos diplomatijos uždavinius ir kokį vaidmenį tarptautinėje arenoje turėtų vaidinti ši valstybė. Pirmiausia, pabrėžė patriarchas, Rusija turi tapti vienu iš „pasaulio polių“, sprendimų priėmimo centru. Savo ruožtu aukščiausi Rusijos URM pareigūnai patikino, kad glaudūs ryšiai su Stačiatikių bažnyčia „padeda kur kas geriau ir plačiau suvokti nacionalinius interesus“.

Tad kyla pagrįstas klausimas: kiek Stačiatikių bažnyčia daro įtaką Rusijos užsienio politikai ir kodėl? Vienoje radijo stoties „Svoboda“ diskusijoje dalyvavęs profesorius politologas Fiodoras Šelovas-Kovediajevas pasakojo, kad šiandieninėje Rusijoje daugelis aukštus postus užimančių politikų, galbūt ir pats prezidentas, turi savo asmeninius dvasininkus, su kuriais, be jokios abejonės, ir pasitaria, ir klausia jų nuomonės. „Įmanoma įvairi idėjų bei nuotaikų flustracija”, – teigė profesorius.

Vienas iš pavyzdžių, neblogai nusakančių oficialiosios valdžios ir Stačiatikių bažnyčios artimą bendradarbiavimą, yra tai, jog Rusijos URM nepajudino nė piršto, kad į šalį su vizitu atvyktų popiežius Jonas Paulius II. Ne mažiau iškalbingas faktas taip pat nutiko 2003 m.: prieš vykdamas į Malaiziją,  prezidentas V. Putinas susitiko su patriarchu Aleksijum II ir gavo jo palaiminimą Rusijai stebėtojos teisėmis įsijungti į Islamo konferencijos organizaciją.

Kalbant apie Rusijos stačiatikių bažnyčios užsienio politiką, reikėtų prisiminti ir SSRS subyrėjimą, ir etninius konfliktus, kilusius buvusiose sovietinėse respublikose. Kai už Rusijos ribų atsidūrę rusakalbiai dar nebuvo taip aktyviai ginami Kremliaus retorikos, Stačiatikių bažnyčios hierarchai tikrai jų sielų nepaliko likimai valiai – Maskvos patriarchatas ryšius su tėvynainiais, kurių dauguma yra stačiatikiai, ne tik išlaikė, bet ir nuosekliai stiprino. Prie sėkmingų išorinių santykių stiprinimo, ko gero, reikėtų priskirti ir pagaliau praėjusiais metais įvykusį Rusijos stačiatikių bažnyčios ir Rusų stačiatikių bažnyčios užsienyje susijungimą. Šis klausimas ilgą laiką nedavė ramybės ne tik dvasininkijai, bet ir valstybės vyrams. Gal ir ciniškai nuskambės, tačiau vienas iš galimų motyvų (atmetus ganytojiškus argumentus), kodėl Maskvos patriarchatas taip aktyviai siekė šio susijungimo ir buvo remiamas Rusijos valdžios, yra turtas. Kaip besuktum, turtiniai interesai užsienio valstybėse ir jų atviras gynimas (esant reikalui) dar nepakenkė jokiai valstybei…

Rusijos stačiatikių bažnyčia pro ausis nepraleidžia ir šiandieninių politinių aktualijų.  Smolensko ir Kaliningrado metropolito Kirilo teigimu, jei amerikiečiai Čekijoje ir Lenkijoje dislokuos priešraketinės gynybos elementus, Rusija privalės duoti atkirtį, nes negalės likti abejinga kylančiai grėsmei šalies saugumui. Maskvos patriarchato atstovas Vsevolodas Čiaplinas pareiškė, kad neseniai paskelbta Kosovo nepriklausomybė yra tarptautinės teisės normų pažeidimas ir visa atsakomybė už galimas pasekmes teks šį sprendimą palaikiusioms valstybėms.

Kalbant apie Stačiatikių bažnyčios įtaką Rusijos vidaus ir užsienio politikai, verta paminėti dar keletą niuansų, dėl kurių, žinoma, galima ginčytis. Pirma, kai kurie stačiatikybės, valstybės ir Bažnyčios santykių tyrinėtojai pastarajai priskiria pagrindinės nacionalizmo ir religinio fundamentalizmo skleidėjos funkciją. Neva iš to išplaukia izoliacionizmo ir imperinio ekspansionizmo nuotaikos. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia išties nusiteikusi antivakarietiškai: pasak Lvovo ir Galicijos arkivyskupo Augustino, liberalizmo ideologija, kuri vyrauja Europoje, daugeliu atvejų yra priešiška ne tik stačiatikybei, bet ir visai krikščioniškai sąmonei. Anot arkivyskupo, liberalizmas – stabmeldystės idėjų triumfas ir dvasinis regresas.

Diskusijų dėl Stačiatikių bažnyčios stiprėjančios įtakos visuomenei ir politikai kyla ir pačioje Rusijoje. Štai pernai 10 įtakingų ir žinomų šios šalies akademikų, tarp jų ir du Nobelio premijos laureatai Vitalijus Ginzburgas bei Žoresas Alfiorovas, atviru laišku kreipėsi į prezidentą V. Putiną ir išreiškė susirūpinimą „dėl didėjančio rusų visuomenės klerikalizavimo“ ir „Bažnyčios skverbimosi į visas gyvenimo aferas“. Tokio „išsišokimo“ priežastimi tapo Bažnyčios pageidavimas visose Rusijos mokymosi įstaigose dėstyti stačiatikių kultūros pagrindus.

Viešojoje erdvėje kilo išties nemenkas sujudimas. Tačiau, anot laikraščio „Gazeta“ apžvalgininko Andrejaus Kolesnikovo, bėda ta, kad panašios teologinės diskusijos – tai politinė ir oficiozinė stačiatikybės viešųjų ryšių akcija. „Cerkvės tėvai savo šypsenas slepia barzdose: jie patenkinti diskusijomis, nes visuomenės nuomonė yra stipriai paveikta apeigų mistikos ir įsitikinimo, kad stačiatikių tikėjimas yra vienas iš rusų nacijos savęs identifikacijos požymių. Šventikai palaiko esamą valdžią ir defacto tampa vienu iš propagandinių administracijos padalinių“, – rašo A. Kolesnikovas.

Vienaip ar kitaip, Stačiatikių bažnyčios pozicijos vis stiprės ir, matyt, radikalės. Ir viena iš šiuos procesus skatinančių priežasčių yra demografija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras