Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Irano artėjimas į Šanchajaus organizaciją (6)

Gabrielė Jereckaitė
2008 03 09

Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (ŠBO) 2001 m. birželio 15 d. įkūrė šešios Azijos valstybės: Rusija, Kinija, Kirgizija, Kazachija, Tadžikija ir Uzbekija, pasauliui darančios įspūdį tiek apimamos teritorijos plotu, tiek ir milžiniška gyventojų populiacija. Derėtų paminėti, kad ši organizacija pradėta steigti dar 1996 metais, kai vadinamasis „Šanchajaus penketas“ (Uzbekija dar nebuvo priimta) buvo įkurtas dėl pasitikėjimo kaimyninėse valstybėse stiprinimo ir nusiginklavimo pasienio zonose politikos. Aprėpusi didžiumą Azijos (t. y. 30 mln. kvadratinių kilometrų; viso Azijos žemyno dydis – 43 mln. kv. km), kurioje gyvena beveik 2 milijardai žmonių, Šanchajaus organizacija pastaruoju metu kelia susirūpinimą Europai ir JAV dėl galimo plėtimosi, vertinamo labai dviprasmiškai, ypač po to, kai ŠBO atstovai ėmė kalbėti apie galimą Irano narystę joje.

Nors Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnės ilgą laiką tvirtino, kad neplanuoja priimti naujų narių, atrodo, jos pakeitė savo požiūrį. Iranas, Vakaruose (ypač JAV) itin dviprasmiškai vertinama valstybė, iki šiol turėjęs šioje organizacijoje tik stebėtojo statusą (kaip ir Indija, Mongolija bei Pakistanas), pastaruoju metu gana akivaizdžiai stiprina savo pozicijas. Irano užsienio reikalų ministras Manouchehras Mottaki teigia, kad taip elgdamasis Iranas tesiekia lygesnio ir teisingesnio pasaulio. Nors ŠBO nėra karinis blokas, jos laiduojama saugumo garantija akivaizdi ne tik Iranui. Kodėl? Atsakymas gana paprastas – šios organizacijos siekiai bent jau išorinėje erdvėje yra pacifistiniai: kova su terorizmu, religiniu ekstremizmu ir separatizmu, taip pat itin svarbus energetinis ir technologinis bendradarbiavimas, kurio siekia Iranas. ŠBO deklaruojama kova su teroristais tampa realiu pagrindu, priversiančiu JAV atsisakyti pernelyg didelio domėjimosi Irano vidaus reikalais, energetika ir apskritai politiniu režimu.

Siekiant suvokti, kokiu būdu Iranas bando „suvilioti“ Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, dera peržvelgti pačios organizacijos deklaruojamus siekius ir kuo jai pasitarnautų naujos valstybės – Irano – narystė. ŠBO chartijoje ir įkūrimo deklaracijoje keliami šie pagrindiniai tikslai: savitarpio pasitikėjimo tarp kaimyninių valstybių (be abejo, turimos omenyje organizacijos narės) stiprinimas, efektyvaus bendradarbiavimo politikoje, ekonomikoje, prekyboje, moksle, naujų technologijų kūrime, kultūroje, švietime, energetikoje, susisiekime, aplinkos apsaugoje plėtojimas; taip pat bene svarbiausia – darbas kartu siekiant išsaugoti taiką, stabilumą ir saugumą regione bei naujos internacionalinės politikos ir ekonomikos, nukreiptos pirmiausia į demokratiją, teisingumą ir racionalumą, kūrimas. Taigi Irano narystė Šanchajaus organizacijai laiduotų galimybę stiprinti savo vietą kitų tarptautinių organizacijų atžvilgiu.

Nuo 2005 metų aukščiausio lygio ŠBO valstybių vadovų konferencijose stebėtojos statusą įgijusi Irano valstybė netruko parodyti rimtą nusistatymą dėl narystės organizacijoje. Tai ypač patvirtina Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado viešai išsakyta pozicija Šanchajaus organizacijos delegatams: „Mes trokštame, kad ši organizacija išaugtų į efektyvų darinį, turintį įtakos regioninei ir tarptautinei politikai, ekonomikai ir prekybai, gebantį sustabdyti įvairių valstybių grasinimus bei neteisėtus ginkluotus įsikišimus.“ Nereikia net abejoti, kaip Vašingtoną sukrėtė ši prezidento kalba, tačiau akivaizdu, kad Iranas sugebėjo patraukti ŠBO narių dėmesį. Taip pat buvo prisiminta, kad Iranas yra ketvirtas didžiausias naftos eksportuotojas pasaulyje. O viena didžiausių bei itin svarbų balsą turinti ŠBO narė Kinija – šios naftos vartotoja, kurios reikmės yra milžiniškos.

Šis Irano prezidento priminimas byloja, kad valstybė ruošiasi galimos narystės žaidime mesti svarbiausią kortą – energetiką (tikrai ne toks jau netikėtas žingsnis). O kol kas norom nenorom tenka pripažinti – svarbiausias veiksnys, leisiantis įgyti tvirtesnes pozicijas tarptautiniuose santykiuose, ir yra naftos gavyba. Nors Rusija turi nemažus dujų ir naftos išteklius, tikėtina, kad Irano užsienio reikalų ministro M. Mottaki pasiūlyta Irano ir Rusijos „dujų ir naftos arka“ vilioja, nes bendras dviejų svarbių pasaulyje naftą išgaunančių bei tiekiančių valstybių veiksmų koordinavimas suteiktų platesnes pasirinkimo galimybes nustatinėjant kainas rinkoje. Kaip tik todėl Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „visiškai tikėtina, jog įkurtas energijos klubas bus atviras stebėtojų statusą turinčioms valstybėms“. Tad tikrai tikėtina, kad Rusija gali paremti Irano kandidatūrą.

Aišku, Šanchajaus organizacijoje balso teisę turi ir kitos narės. Tačiau griežtai pasisakančių prieš Irano narystę nėra. Kazachija, Kirgizija laikosi neutralumo ir neišsako tvirtų pozicijų, nors galima numanyti, kad jos kiek prisibijo didesnės Irano įtakos. Juk Kazachija yra viena iš naftos eksportuotojų į Kiniją ir didesnė konkurencija su daug pajėgesniu Iranu turėtų kelti susirūpinimą. Vis dėlto matyti, kad pačioje organizacijoje vyrauja populistinės tendencijos – tiek Tadžikija, tiek ir ne visada draugiškai JAV atžvilgiu nusiteikusi Uzbekija pripažįsta, kad Irano priėmimas – ekonominę naudą duosianti strategija, todėl į Vakaruose vyraujančius prieštaringus vertinimus galima pažiūrėti pro pirštus.

Tokia Iranui palanki Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos politika ypač kelia susirūpinimą JAV. Ir yra dėl ko. Nors ŠBO, kaip jau minėta, nėra karinis blokas, tačiau tikrai neleis JAV kištis į Irano vidaus politiką. Vadinasi, pastebi Genadijus Jevstafjevas, buvęs Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos generolas leitenantas, nebebus įmanoma siekti režimo pakeitimo, nebebus galima kontroliuoti Irano naftos ir dujų išteklių bei šios teritorijos panaudoti kaip trumpiausio kelio angliavandeniliams transportuoti iš Centrinės Azijos ir Pakaspijo. Be to, nereikėtų pamiršti, kad Irano priėmimas sukrėstų visą JAV naftos gavybos strategiją Persų įlankoje ir Afganistane. Mat ŠBO ne tik išsiplėstų Pietų Azijoje ir įgytų tvirtas pozicijas Persų įlankoje, bet ir apsuptų JAV kontroliuojamą Afganistaną. Taigi iki šiol pro pirštus į organizaciją žiūrėjusi NATO turėtų rimtai apsvarstyti intensyvesnio bendradarbiavimo galimybę.

Akivaizdu, kad Iranas puikiai suvokia, jog narystė Šanchajaus organizacijoje yra palanki tiek jam, tiek ir pačiai organizacijai, todėl kaip įmanydamas siekia tuo pasinaudoti, nes pralošimo tikimybė menka. Jau dabar yra beveik aišku, kad nepriimdama Irano į savo gretas Šanchajaus organizacija stipriai suklystų. Kita vertus, Iranas nėra stabili valstybė, ypač dėl kartais grėsmingos užsienio politikos, todėl Kinijos ar Rusijos abejonės yra visiškai pagrįstos. Lieka tikėtis, kad galimas Irano įsiliejimas į ŠBO gretas nesutrikdys nusistovėjusios pusiausvyros ir nenukreips organizacijos į karinės jėgos stiprinimą. Antraip tiek ES, tiek JT, tiek ir NATO turėtų iš naujo svarstyti savo tikslus bei strategijas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (13)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (69)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (4)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras