Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Po rinkimų Amerikos laukia rimti pokyčiai (3)

Valentinas Mitė
2008 03 10

Jau dabar matyti, kad ši Amerikos prezidentų rinkimų kampanija bus tokia, kokios iki šiol nepasitaikė per visą JAV istoriją.

Kol kas dvi pagrindinės partijos – respublikonai ir demokratai – kelia savo kandidatus, kurie varžysis dėl Baltųjų rūmų šeimininko posto. Respublikonai tokį kandidatą jau turi – tai Arizonos valstijos senatorius Johnas MacCainas. Jo privalumas tas, kad jis, nors ir respublikonas, visada buvo nepriklausomas respublikonas. J. MacCaino, Vietnamo karo veterano, požiūris gerokai skiriasi nuo George‘o W. Busho bei buvusio gynybos ministro Donaldo Rumsfeldo. Jeigu J. MacCaino patarimų būtų paklausyta, JAV, ko gero, nebūtų atsidūrusios tokioje nepavydėtinoje padėtyje kaip dabar, tačiau G. W. Busho komandai svarbiau buvo vadinamųjų konservatyvių vertybių deklaravimas ir lojalumas.

Respublikonas J. MacCainas nebuvo ištikimas valdančiajai neokonservatorių viršūnėlei. Ta savarankiška pozicija jam ir padėjo tapti respublikonų kandidatu, bet priklausymas Respublikonų partijai – daugelio akimis, labiau trūkumas, o ne privalumas – gali lemti pralaimėjimą rinkimuose, nors, ko gero, šis kandidatas vertas pergalės. Yra ir dar vienas minusas, kuris gali daug lemti varžantis su demokratais, – tai J. MacCaino amžius. Jis taptų seniausiu JAV prezidentu, išrinktu pirmai kadencijai, tačiau, mano nuomone, amžius nėra nuodėmė, ypač politikui su tokia patirtimi kaip J. MacCaino.

Daug kam J. MacCaino pažiūros gali atrodyti nepatrauklios – jis nežada kuo greičiau baigti Irako karo. J. MacCainas puikiai supranta, kad pasitraukimas iš Irako nepasiekus pergalės būtų Amerikos pralaimėjimas, o vienintelė pasaulio supervalstybė negali sau leisti pralaimėti karų. Ji juos privalo arba laimėti, arba jų nepradėti. Antrasis Vietnamas neduotų nieko gero nei Amerikai, nei visam pasauliui. O svarbiausia, J. MacCainas supranta, kad karas turi būti kariaujamas visiškai kitaip, nei tai darė G. W. Busho administracija, tikriausiai pati blogiausia JAV administracija per visą XX amžiaus istoriją. Tam nereikia ieškoti daug įrodymų – po Rugsėjo 11-osios JAV buvo viena pačių populiariausių valstybių visame pasaulyje. Net Prancūzijoje buvo populiarus šūkis: „Po rugsėjo 11-osios mes visi tapome amerikiečiais.“ Įdomu, kiek dabar atsirastų norinčių būti amerikiečiais... Sociologinės apklausos, atliktos įvairiose šalyse, rodo, kad JAV yra viena nepopuliariausių valstybių pasaulyje. Nusilenkime G. W. Bushui, jis šį radikalų pasikeitimą pasiekė mažiau nei per vienerius metus.

Tikiu, kad J. MacCainas padėtį pakeistų, bet, deja, netikiu, kad rinkėjai jam patikės Baltuosius rūmus. Tai rodo ir neseniai JAV atliktos sociologinės apklausos, kuriose jis gerokai atsilieka nuo demokratų – juodaodžio Baraco Obamos ir buvusio prezidento Billo Clintono žmonos Hillary Clinton.

Taip, demokratai iki šiol nepajėgia susitarti, kas kovos su respublikonu J. MacCainu, bet abu kandidatai yra tokie, kokių Amerikos istorijoje dar nebuvo. Amerika niekada neturėjo juodaodžio prezidento, nebuvo ir prezidentės moters. Beje, B. Obama savo charizma primena buvusį JAV prezidentą Johną Kennedy. Yra labai didelė tikimybė, kad vienas iš neįtikėtinų variantų taps realybe.

XXI amžiaus pradžioje sunku įsivaizduoti, kad prieš keliasdešimt metų Amerika buvo rasistinė valstybė, kur būti juodaodžiu ar maišyto kraujo piliečiu buvo didžiulis minusas, neleidęs net svajoti apie rimtesnę politinę karjerą. Geriausiu atveju juodaodžiams buvo skirtas džiazas, bliuzas ir sportas. Moterims – virtuvė ir vaikai, o ne Baltieji rūmai.

B. Obamos ir H. Clinton priešrinkiminė kova, katras atstovaus Demokratų partijai dvikovoje su respublikonais, rodo, kokie pokyčiai įvyko.

Net ir dabar daugelis juodaodžių amerikiečių negali paslėpti savo nuostabos: „Žiūrėkite, baltieji remia juodaodį.“ Tai kai kuriems juodaodžiams net kelia abejones, ar B. Obama yra tikras juodaodis. Tačiau kas tada yra tikras juodaodis  – tik tas, kuris žaidžia NBA?

B. Obama, be abejonės, yra Amerikos viltis. Viltis, kad Amerika gali būti kitokia – dinamiška ir atvira valstybė, o ne neokonservatyvizme paskendusi ir religinio fanatizmo bei nacionalizmo apimta valstybė. Atviros, kitokios valstybės veidą labai gerai atspindi B. Obama. Jo kritikai sako, kad jis neturi patirties, bet apsaugok Dieve nuo tokios patirties, kuri diktavo JAV politiką G. W. Busho valdymo metais, kai tiek užsienio politikoje, tiek ekonomikoje praktiškai buvo pasietas dugnas. Be to, už B. Obamos nugaros stovi visas JAV demokratų partijos aparatas, kur yra ir ekonomistų, ir ekologų, ir kitų sričių specialistų. Ten taip pat yra ir korporacijų lobistų, kurie, norėtųsi tikėti, turės mažesnę įtaką B. Obamos politikai nei naftos magnatai iš Teksaso G. W. Bushui.

Tačiau kodėl Baracas Obama, o ne Hillary Clinton?

Visų pirma, H. Clinton nesiskiria nuo viso Amerikos politikos elito tiek radikaliai, kiek B. Obama. JAV reikia rimtų, o ne paviršutinių pokyčių, kokius tegali atnešti H. Clinton. To ji nepajėgia – ne kaip moteris, o kaip politikė.

Ką pasirinks Demokratų partija – B. Obamą ar H. Clinton, dar ilgai nebus aišku. Tačiau jau dabar nekyla abejonių, kad būsimasis Amerikos prezidentas bus geresnis nei dabartinis. Nesvarbu, kas juo taps – J. MacCainas, B. Obama ar H. Clinton.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras