Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Indija – geopolitinis Vakarų koziris Azijoje (1)

Ainis Razma, VDU PMDI doktorantas
2008 03 15

Teigti, kad Azija yra prioritetinė Vakarų transatlantinės bendruomenės užsienio politikos kryptis, reikštų pernelyg sumenkinti Azijos reikšmę Vakarams. Čia reikalingas gerokai stipresnis, gal net emocingas epitetas. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Vakarai, atėję į Aziją, iš esmės neišsprendė nė vienos ten buvusios problemos, tačiau sukūrė daug naujų, ir labai rimtų. Be to, tų problemų vis daugėja. Azija poliarizuojasi ir Vakarams tenka skaitytis su Kinijos ir Rusijos geopolitine gravitacija. Pažymėtina, kad šie du galios centrai neretai demonstruoja bauginantį gebėjimą bendradarbiauti. Tai verčia susimąstyti apie tariamai praradusius aktualumą H. Mackinderio geopolitikos postulatus bei apie apokaliptines V. Lenino idėjas (kurias vėliau atkartojo J. Primakovas), kvietusias kurti antivakarietišką Rusijos, Kinijos ir Indijos paktą. Beje, pastaroji valstybė turi pagrindo nejaukiai jaustis dabartinėje situacijoje. Kinijos ir Rusijos suartėjimas ir problemų regione gausa verčia Indiją, ieškančią paramos, gręžtis į Vakarus. O Vakarams kaip niekad regione reikalingi sąjungininkai.

Pastarųjų metų įvykiai, regis, rodo, kad Indija apsisprendė. Praėjusios vasaros pabaigoje Indija atsisakė penkių rusiškų jūrų patruliavimo lėktuvų Il-38 su naująja navigacijos sistema „Jūrų drakonas“. Oficiali tokio atsisakymo priežastis – esą per bandymus Arkties vandenyne sistema prastai pasirodė, nesugebėjo aptikti povandeninių laivų reikiamu atstumu. Rusija tuojau pat pasiūlė kompensaciją – pažadėjo parduodamuose lėktuvuose instaliuoti sparnuotąją raketą „Brahmos“ – bendrą Indijos ir Rusijos karinės inžinerijos vaisių, kuria kol kas apginkluoti tik Indijos laivynas ir sausumos pajėgos. Be to, jau kelios Indijos karinių pilotų kartos skraido Rusijos gamybos lėktuvais, todėl šalis turi sukaupusi nemažą patirtį eksploatuoti šią techniką, o tai rimtas veiksnys renkantis ginkluotę. Tačiau bėda greičiausiai ne ginkluotės neefektyvumas. Indija, atsisakydama pirkti Rusijos lėktuvus, tuo pačiu nutraukia 2001 m. su ginkluotės eksporto monopolininke „Rosoboroneksport“ pasirašytą 150 mln. dolerių vertės kontraktą. Be to, kadangi kontraktas nutraukiamas dėl neįvykdytų kokybės reikalavimų, Rusija nebetenka galimybės varžytis dėl kito kontrakto, pagal kurį Indija planuoja įsigyti 8 naujus lėktuvus, skirtus kovai su povandeniniais laivais. Kontrakto vertė – apie 400 mln. dolerių.

Iš kur Indija pirks lėktuvus? Greičiausiai iš JAV. Tikėtina, kad bus renkamasi tarp Lockheed Martin firmos „Orionų“ (kaina 120 mln. dolerių už lėktuvą) ir Boeing firmos „Poseidonų“ (kaina 133 mln. dolerių). Priimdama amerikiečių pasiūlymą, Indija sumokėtų apie 1 mlrd. dolerių, t. y. dvigubai brangiau negu Rusijai. Padedama JAV, Indija pradeda naują ginklavimosi etapą. Nesenai šalis pasirašė milijardo dolerių vertės sutartį dėl šešių C-130J „Super Hercules“ lėktuvų pirkimo. Vyksta derybos dėl dar didesnės 2 mlrd. dolerių sutarties, pagal kurią Indija įsigytų aštuonis lėktuvus P-8i – tolimojo veikimo jūrinius žvalgus, pritaikytus kovai su povandeniniais laivais. Nuo 2007 iki 2012 metų Indija numato įsigyti ginkluotės už 30 mlrd. dolerių, ir JAV greičiausiai jau užsitikrino nemažą šių užsakymų dalį. 2008 m. Indija suplanavo mažiausiai penkerias bendras karines pratybas su JAV. Pirmą kartą Indija dalyvaus bendrose pratybose su NATO.

Indijos ir NATO santykiai

Vašingtonas labai suinteresuotas Indijos ir NATO santykių plėtojimu, nes ateityje NATO, tikėtina, teks daugiau „darbuotis“ Pietų Azijoje ir Afrikoje. Praėjusį rugsėjį NATO laivai lankėsi Indijos vandenyne: ties Somalio krantais vyko jūrų pratybos. Tokių pratybų užduotis, pasak oficialaus NATO pranešimo, buvo ugdyti gebėjimus reaguoti į krizines situacijas, kur jos benutiktų, taip pat gerinti sąveiką su regiono šalių laivynais ir jūrinėmis organizacijomis. NATO veiksmai patvirtina Rygos viršūnių susitikimo pagrindinių temų aktualumą, būtent: Aljanso strategijos globalizaciją, pagrindinio dėmesio skyrimą operacijoms už tradicinių atsakomybės ribų, pasirengimą priimti iššūkius globaliam saugumui ir stabilumui. Balandžio mėnesio vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Bukarešte globalinės sąveikos plėtimo motyvas bus vystomas toliau: tikimasi diskusijų apie būsimą Aljanso plėtrą bei sąveikavimo su partneriais visame pasaulyje gebėjimų ugdymą.

JAV Valstybės sekretorės padėjėjas Europos ir Eurazijos klausimais Danielas Friedas pavadino NATO svarbiausiu transatlantinės demokratinės bendrijos saugumo instrumentu, turinčiu dorotis su šiuolaikiniais globaliais iššūkiais, tarp kurių paminėjo terorizmą, ekstremizmą, energetinių šaltinių saugumą, chaoso valstybes, branduolinės ginkluotės plėtrą ir internetinį saugumą. Nesunku pastebėti, kad visi išvardinti iššūkiai būdingi Indijos vandenyno pakrantei, taip pat ir jo skalaujamai Rytų Afrikai.

Gana pasyvi Vakarų laikysena Afrikos atžvilgiu netolimoje praeityje leido Kinijai įgyti ten nemažą įtaką. Dabar Vakarams reikia susigrąžinti prarastas pozicijas. Tarp kitų šio tikslo priežasčių, suprantama, ir Afrikos nafta (maždaug 15 proc. naftos į JAV patenka iš Afrikos). Tuo metu, kai Indijos vandenyne vyko NATO manevrai, JAV karinėje sistemoje buvo sukurtos specialios Afrikos pajėgos (AFRICOM). Vien jau tai rodo siekių rimtumą.

1995 m. Viduržemio jūros iniciatyva atvėrė NATO kelią iš Viduržemio jūros į Persijos įlanką. Aljanso pozicijos čia ypač sustiprėjo, kai prie vadinamosios Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos prisijungė Saudo Arabija. Dabar NATO norėtų formalizuoti santykius su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kurios nariai yra Bahreinas, Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Ramiojo vandenyno Azijos regione Vakarai taip pat turi ką veikti. Japoniją, Australiją, Naująją Zelandiją, kitas demokratines regiono valstybes su NATO sieja bendros vertybės. Šia sąsaja NATO ir aiškina savo „šuolį“ į pietryčius. Aljanso bendradarbiavimas sustiprintų JAV, Japonijos ir Australijos ryšius. Pastarosios dvi valstybės 2007-ųjų balandį sudarė karinio techninio bendradarbiavimo sutartį, o JAV Japonijai padeda įrenginėti priešraketinės gynybos sistemą. Kalbama ir apie bendro JAV–Japonijos–Australijos priešraketinio skydo išskleidimą. Beje, šia kryptimi jau žengiami konkretūs žingsniai karinėje srityje bei dedamos diplomatinės pastangos nuraminti Kiniją, kuri niekaip neįžvelgia grynai gynybinio tokios sistemos pobūdžio.

Indija ir JAV

Taigi, Indija geografiškai atsiduria tiesiog visos audringos Vakarų veiklos centre, tad suprantamas jų partnerystės su šia valstybe siekis. Indijai nemažai žadama, jai daromos nuolaidos ir išimtys. Praėjusią vasarą JAV pasirašė su Indija bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje sutartį, o Australijos ministrų kabinetas iš principo sutiko parduoti Indijai urano. Tai rimta išimtis, nes Indija nėra pasirašiusi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, o Branduolinių tiekėjų grupė (Nuclear SuppliersGroup), į kurią įeina 45 valstybės (tarp jų ir Australija), tokioms šalims branduolinio kuro neparduoda.

Netrukus po JAV ir Indijos sutarties pasirašymo į Delį atvyko tuometinis Japonijos premjeras Shinzo Abe. Savo vizito tikslą jis apibūdino kaip „strateginės partnerystės sutvirtinimą“ – aiškus palaikymo ženklas Indijos branduolinei pažangai. Gerą dešimtmetį Japonija labai nejaukiai jautėsi dėl Indijos branduolinės bombos, o šiandien Indija vis dažniau dalyvauja bendruose Japonijos, JAV ir Australijos kariniuose mokymuose. Vienos tokios pratybos, pavadintos „Malabar“, vyko praėjusį rugsėjį Bengalijos įlankoje. Vakarai spaudžia Indiją formalizuoti karinį bendradarbiavimą su Japonija bent jau pasirašant supratimo memorandumą, o strateginį dialogą su JAV, Japonija ir Australija pakylėti iki ministrų lygio. Karinėje srityje JAV, savo ruožtu, deda pastangas didinti Indijos ir amerikiečių karinių pajėgų sąveikavimą.

Besimezganti Amerikos ir Indijos strateginė partnerystė gali tapti Azijos geopolitinio vyksmo epicentru. Atrodo, kad formuojasi ašis, aplink kurią prasideda kontinento valstybių persirikiavimas ir naujų struktūrų formavimasis. Regionine sensacija galima būtų pavadinti prieš tris savaites įvykusį Indijos kosminio laivo startą, iškėlusį į orbitą Izraelio karinį žvalgybos palydovą, kurio viena iš užduočių – Irano žvalgymas. Po šio įvykio Irano ambasadorius vis dar vadino Indiją draugiška šalimi ir prašė nepasiduoti priešų gundymams, tačiau tai jau antras Indijos „antausis“ kaimynams. Pirmasis buvo tada, kai Indija atsisakė dalyvauti eilinėse derybose dėl Irano–Pakistano–Indijos dujotiekio, nors anksčiau šį projektą labai rėmė.

O kaipgi Pakistanas?

Pakistanas nesižavi tokia įvykių raida savo kaimynystėje. Dar ne taip senai jo branduolinis potencialas buvo svarbus sulaikantis veiksnys, tačiau šiandien jo vaidmuo gerokai mažesnis. Šis pasikeitimas didžia dalimi įvyko dėl Jungtinių Valstijų politikos ir dėl jų branduolinio romano su Indija.

Todėl Pakistanas toliau ginkluojasi. Prieš porą savaičių Pakistanas išbandė vidutinio nuotolio raketą „Šahin-1“. Ši kietu kuru varoma raketa, bazuojama ant mobilios geležinkelio platformos, gali nuskraidinti branduolinį užtaisą 700 kilometrų. Indai įsitikinę, kad tai kiniškos raketos M9  modifikacija, ir priekaištauja Kinijai, jog ši padeda Pakistanui ginkluotis. Tai antrasis Pakistano taktinių raketų bandymas per pastaruosius du mėnesius. Gruodžio 11 d. jis išbandė 700 km nuotolio sparnuotąją raketą „Babur“.

Be to, Islamabadas vis dažniau – tarp eilučių ir tiesiogiai – prabyla apie tai, kad JAV daro jam nuolatinį spaudimą, reikalaudamos galimybės Pakistane dislokuoti savo karines pajėgas bei padidinti savo žvalgybos pajėgumus. Pakistanas jaučia nuoskaudą dar ir dėl to, kad po rugsėjo 11 d. įvykių jo pagalba leido Amerikai įsitvirtinti Centrinėje Azijoje (tai buvo svajonė, apie kurią JAV strategai galėjo tik sapnuoti), o JAV atsilygino nestabilumu ir neištesėtais pažadais. Beje, JAV gynybos sekretorius R. Gatesas savo Azijos turnė metu aplenks Pakistaną, ir nemažai regiono politikos analitikų mano, kad tai simptomiška: JAV nelinkusios atsiklausti savo sąjungininko nuomonės rašydamos naujas strategines lygtis. Islamabadas supranta, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios palaikyti Indijos pretenzijas tapti pasaulio galybe mainais už jos pastangas tramdyti Kiniją ir Iraną. O Pakistanas lieka tik pagrindiniu JAV ir Europos Sąjungos antiteroristinės koalicijos partneriu.

Tačiau tokioje situacijoje galima tikėtis, kad Pakistanas sieks kitų gerai ginkluotų valstybių paramos savo santykiuose su Indija. Nėra negalima, kad naująja Pakistano partnere taps Rusija. Yra ženklų, kad Pakistano ir Rusijos santykiai pribrendo istorinei restauracijai, o sausio gale įvykęs JAV Centrinės karinės vadovybės šefo admirolo W. Fallono vizitas į Uzbekistaną gali reikšti, kad JAV neatmeta Rusijos šuolio Afganistano ir Pakistano kryptimi galimybės.

Indija tarp tradicinių ir naujų sąjungininkų

Rusija ir Kinija kol kas išlaiko didiesiems pritinkančią ramybę. Netgi daugiau: 2007 m. gruodžio 5 d. Irano informaciniame tinklalapyje „Press TV“ pasirodė pranešimas, privertęs kilstelėti antakius: Kinija ir Indija planuoja bendrus karinius manevrus. Nors kariniu požiūriu tai nėra didelis įvykis (buvo kalbama apie nedideles antiteroristines pratybas Kinijos pasienyje su Indija esančioje Junanio provincijoje, kuriose viso labo dalyvautų 88 žmonės), politiškai jis tikrai įdomus. Ypač turint omenyje besiklostančią situaciją.

Maskva tuo tarpu atidžiai stebi, kada Indija, siekdama užtvirtinti išskirtinį statusą JAV regioninėje politikoje, pradės rodyti ženklus, kad tradicinė jos politika Rusijos ir Centrinės Azijos atžvilgiu keičiasi. Juk Indijai formalizuojant savo kontaktus su NATO ir atvirai dalyvaujant JAV priešraketinės gynybos programoje, Indijos ir JAV santykių trajektorija neišvengiamai turės įtakos ir Rusijos interesams, nebent Delis imtųsi tą trajektoriją koreguoti. Tačiau tam, kaip žinia, reikia politinės valios. O Vašingtonas yra pasiryžęs plėtoti santykius su Indija tokia kryptimi, kuri tiesiogiai vestų į Rusijos įtakos Pietų Azijoje mažėjimą.

Pačioje Indijoje nėra vieningos nuomonės dėl partnerystės su Vakarais. Parlamente tokiai politikai, o ypač jos branduoliniam dėmeniui, stipriai priešinasi kairieji, kurių parama vyriausybei gyvybiškai svarbi. Dalis politikų, primindami neseną istoriją, kviečia atsigręžti į tradicinius sąjungininkus. Tačiau vargu ar jie bus išgirsti: šiandien ir Vakarų, ir Indijos diplomatija turi bendrą vardiklį – siekį užkirsti kelią vieno (vieningo) galios centro Azijoje susiformavimui.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras