Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  JAV ir Rusijos santykiai: reikalai juda, tačiau ne visi

2008 03 18

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atskleidė, jog iš JAV vadovo George‘o W. Busho gavo „labai rimtą dokumentą“. Jame numatytas planas kaip pasiekti susitarimus dėl svarbiausių problemų, sunkinančių šalių santykius.

„International Herald Tribune“ rašo, jog tarp šių problemų yra priešraketinis JAV skydas Europoje, ginklų kontrolė, branduolinio ginklo neplatinimas ir kova su terorizmu.

V. Putinas ir jo įpėdinis Dmitrijus Medvedas perspėja, jog esminiai nuomonių skirtumai kol kas lieka. Tačiau Maskvoje apsilankiusių JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice ir gynybos sekretoriaus Roberto Gateso nuotaikos šįkart žymiai geresnės nei po analogiško vizito praėjusį lapkritį.

„Praėjo 6 mėnesiai ir mes tikim, jog kai kuriais klausimas galime sudėti taškus ant „i“ bei pasiekti galutinį susitarimą“, - tvirtino Rusijos vadovas.

Rusų pareigūnai teigia, kad abi pusės pajudėjo link tolimesnio bendradarbiavimo tęsiant branduolinio nusiginklavimo procesą. „International Herald Tribune“ rašo, jog Maskva ir Vašingtonas taip pat apsikeitė nuomonėmis dėl Irano keliamos grėsmės. Būtent ji yra pagrindinis G. Busho administracijos argumentas steigiant priešraketinės gynybos sistemą Lenkijoje ir Čekijoje.

Visgi Rusijos atstovai pažymėjo, kad priešraketinis skydas Rytų Europoje Kremliui vis dar kelia rimtų rūpesčių.

Balsas.lt ne kartą rašė, jog JAV Čekijoje ketina dislokuoti radarų sistemą, o Lenkijoje įkurdinti dešimties raketų perėmėjų bazę. Amerikiečių teigimu, priešraketinis skydas reikalingas apsisaugant nuo tokių grėsmę keliančių šalių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja.

Tuo tarpu Rusija kaltina Vašingtoną, kad priešraketinės gynybos skydas yra skirtas jos branduolinio atgrasymo sistemai neutralizuoti ir iš esmės skatina naujas ginklavimosi varžybas.

Praėjusią savaitę buvo paskelbta, jog JAV šiuo metu derasi ir su Turkija, kurioje ketina įkurti radarą. Jei šie duomenys pasitvirtintų, radaras Turkijoje taptų Čekijoje ir Lenkijoje planuojamo kurti priešraketinio skydo dalimi.

Iranas savo ruožtu  pirmadienį paskelbė, kad priešraketinės sistemos dalies įkurdinimas Turkijoje taip pat grasintų Rusijos interesams. „Tai keltų grėsmę visų regiono šalių, įskaitant Rusiją, nacionaliniams interesams ir skatintų ginklavimosi varžybas“, - Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovą cituoja „Ria Novosti“.

http://www.balsas.lt/


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras