Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusijoje vyksta kova dėl pozicijų Kremliuje bei Vyriausybėje

2008 03 19

Artėjant tam laikui, kai gegužės mėnesį Dmitrijus Medvedevas bus inauguruotas Rusijos prezidentu, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas perims Vyriausybės vadžias, netyla spekuliacijos dėl to, kaip atrodys naujoji Rusijos prezidento administracija bei ministrų kabinetas, skelbia „Eurasia Daily Monitor“.

Radijo stoties „Ekho Moskvy“ korespondentas Jevgenijus Buntmanas teigia, kad dabartinis Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Sobianinas, kuris vadovavo ir D. Medvedevo prezidento rinkimų kampanijai, greičiausiai pasitrauks iš savo posto ir gali būti, kad Maskvos mero poste pakeis Jurijų Lužkovą arba taps pirmuoju viceministru. Teigiama, kad tokiu atveju Kremliaus administracijos vadovo pareigas gali perimti buvęs V. Putino padėjėjas, liberalų sparno Kremliuje vienas lyderių Igoris Šuvalovas. Analitikai teigia, kad tokiu atveju įtaką Kremliuje atgautų vadinamieji „senieji Kremliaus nariai“, kuriuos iš postų išstūmė čia kartu su V. Putinu pasirodę veikėjai iš Sankt Peterburgo. Įtaką tokiu atveju galėtų atgauti buvęs Kremliaus administracijos vadovas Aleksandras Vološinas, kurio šešėlį analitikai regi greta I. Šuvalovo.

J. Buntmanas teigia, kad ilgametis V. Putino bendražygis bei Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas Igoris Sečinas, kuris laikomas buvusių saugumiečių klano, dar žinomo „silovikų“ vardu, vadovu, greičiausiai trauksis iš Kremliaus. Jis greičiausiai gali tapti V. Putino kabineto administracijos vadovu pirmojo vicepremjero asmenyje arba apskritai gali atsisakyti bet kokio vyriausybinio posto ir užsiimti vien valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ reikalais. Šiuo metu jis kaip tik vadovauja šios naftos kompanijos valdybai ir iš esmės yra visos Rusijos naftos vadovas.

Dabartinis ministras pirmininkas Viktoras Zubkovas greičiausiai gali pakeisti D. Medvedevą dujų monopolininko „Gazprom“ valdybos pirmininko poste. Neatmetama galimybė, kad jis liks dirbti ir pirmuoju vicepremjeru. J. Buntmanas teigia, kad finansų ministras Aleksejus Kudrinas bei Aleksandras Žukovas neabejotinai išlaikys vicepremjerų postus. A. Kudrinas ir toliau liks vadovauti Finansų ministerijai, A. Žukovas bus atsakingas už pasirengimą 2014 metų Sočio Žiemos olimpinėms žaidynėms. Pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas greičiausiai sugrįš į postą, kurį jis buvo užėmęs prieš 8 metus ir vėl vadovaus Kremliaus Saugumo tarybai. Be to, manoma, kad jis taps ir vicepremjeru, tačiau jau nebe pirmuoju, kokiu buvo iki šiol. Gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas greičiausiai liks savo poste, nes šiuo metu jis vadovauja itin gerai išreklamuotai kovai prieš „korupciją armijoje“.

Kitas esminis postas, dėl kurio gali užvirti kova, yra Maskvos mero kėdė. J. Lužkovo pasitraukimo laukiama jau kuris laikas, o be jau minėto S. Sobianino į mero postą taikosi ir I. Šuvalovas, ir Kremliaus turto valdytojas Vladimiras Gožinas bei pirmasis vicepremjeras Sergejus Naryškinas.

Teigiama, kad darbas Rusijos Vyriausybėje šiuo metu praktiškai nevyksta, nes visi tik ir bando nuspėti, kaip susidėlios galių kompozicija po D. Medvedevo inauguracijos bei V. Putino persėdimo į premjero postą. O, kaip žinia, Rusijoje nuspėti kažką yra labai sunku. V. Putinas ko gero jau seniai kuria planus dėl naujo ministrų kabineto ir teigiama, kad jame bus net 8 ar 9 pirmojo vicepremjero postai.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras