Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kinijos komunistai dėl neramumų Tibete kaltina Dalai Lamą (1)

2008 03 18

Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao dėl smurto Tibeto sostinėje Lasoje kurstymo apkaltino Dalai Lamą. Išeivijoje įsikūrusiai Tibeto Vyriausybei vadovaujantis Dalai Lama apkaltintas melu dėl neva Kinijos vykdomo tibetiečių „kultūrinio genocido“, skelbia BBC.

„Mes turime gausybę faktų ir krūvą įrodymų, kad visus neramumus organizavo, iš anksto apgalvojo ir kurstė Dalai klika“ – per spaudos konferenciją teigė autoritarinio Kinijos režimo atstovas. Kinijos premjeras dar kartą apkaltino Dalai Lamą siekiant Tibeto nepriklausomybės ir skatinant separatizmą. Pastaruoju metu tibetiečiai nuolat kaltina kinus vykdant regiono žmonių kultūrinį genocidą, tačiau Kinijos Vyriausybė aiškina tenorinti pagerinti tibetiečių gyvenimą.

Be to, kinai kaltina Dalai Lamą bandymu sužlugdyti Olimpines žaidynes, kurios Pekine prasidės rugpjūčio 8 dieną. Tiesa, ES lyderiai atmetė galimybę boikotuoti olimpines žaidynes, nes dėl to esą nukentėtų tik atletai. Tačiau realiausias kandidatas laimėti Taivano prezidento rinkimus Ma Ying-jeou teigė neatmetąs galimybės boikotuoti Pekino žaidynes, jei kinai ir toliau naudos neproporcingą jėgą malšindami tibetiečių protestus.

Dalai Lama kategoriškai neigia jam mestus Kinijos komunistų kaltinimus ir teigia pasitrauksiąs iš išeivijoje veikiančios Vyriausybės, jei situacija Tibete dar labiau pablogės. Jis teigė negalįs sukontroliuoti Lasoje siautėjančių riaušininkų. Už siekį plėtoti taikų dialogą su Kinija Dalai Lama 1989 metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tibeto dvasinis lyderis nuolat skelbia savo pacifistinius įsitikinimus, tačiau galinga Kinijos propagandos mašina bando apjuodinti Dalai Lamos portretą tarptautinės bendruomenės akyse.

Kinai teigia, kad per neramumus žuvo 13 žmonių, tuo tarpu tibetiečiai teigia, jog aukų yra jau ne mažiau kaip 80. Šiuo metu pranešama, kad į Tibetą masiškai plūsta Kinijos kariai, kurie, nepatvirtintais duomenimis, supa miestus ir rengiasi susidorojimui su protestuotojais.

Tibetas XX amžiaus pradžioje pasiskelbė esąs nepriklausomas nuo Kinijos ir tokiu išliko iki 1950 metų, kai Kinija įsiveržė į Rytų Tibetą. Po metų abi šalys pasirašė „Septyniolikos punktų susitarimą“, kuris garantavo Tibetui autonomiją ir laisvę praktikuoti budizmą. Tačiau Tibete buvo įkurta civilinė bei karinė Kinijos valdžia. 1959 metais tibetiečiai sukilo prieš kinų valdžią, tačiau sukilimas buvo brutaliai numalšintas – žuvo keli tūkstančiai žmonių, Dalai Lama turėjo pasitraukti iš šalies ir Tibeto vyriausybei, įsikūrusiai išeivijoje, šiuo metu vadovauja iš Indijos. Būtent minint šio sukilimo metines, ir įsiplieskė šiuo metu Tibete tebevykstantys protestai. Nepaisant to, kad Kinija 1965 metais sukūrė Autonominį Tibeto regioną, budistų vienuoliai visą laiką jautė, jog Pekinas nesilaiko „Septyniolikos punktų susitarime“ prisiimtų įsipareigojimų. Tad regioną kartas nuo karto sudrebina sukilimai. Bene rimčiausias iš jų vyko 1988 metais, kai Kinija buvo priversta paskelbti karinį įstatymą. Nors Tibetas oficialiai yra autonomiškas regionas, tačiau tibetiečiai jaučia, kad iš tikro juos valdo kinai.

Po šeštajame dešimtmetyje įvykdytos invazijos, Kinijos Vyriausybė į Tibetą perkėlė daug kinų. Be to, per Mao vykdytą kultūrinę revoliuciją buvo sugriauta daug budistų vienuolynų bei kitų Tibeto kultūrai brangių paminklų. Prieš porą metų nutiesta pirmoji geležinkelio linija, kuri sujungė sostinę Lasą su Kinijos Golmudo miestu, tačiau į ekonomikos vystymąsi tibetiečiai žvelgia atsargiai ir mano, kad didėjantis kinų antplūdis graso jų tapatybei.

http://www.balsas.lt/


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras