Remiantis BBC vykdyta 2 tūkst. žmonių apklausa, daugiau negu 50 proc. irakiečių mano, kad jų gyvenimas geras. Tai didžiausias per pastaruosius trejus metus taip manančių skaičius.

Apklausų duomenys taip pat parodė, kad dauguma irakiečių tiki, jog gyventi jų gyvenamoje srityje, palyginti su 2007 metais, pasidarė saugiau.

Ir nors dauguma jų vis dar mano, kad Jungtinių Valstijų pajėgos padėtį tik blogina, norinčių, kad amerikiečių kariuomenė būtų išvesta, sumažėjo.

Nuomonių apklausa taip pat rodo, kad pagrindinės irakiečių etninės grupės yra stipriai susiskaldžiusios.

„BBC World Affairs“ redaktorius Johnas Simpsonas teigia, kad besitęsiantys pasidalijimai ir susiskaldymai iš viso neleidžia kalbėti apie bet kokią irakiečių nuomonę apskritai.

„Esmė ta, kaip jaučiasi individualios grupės – sunitai, šiitai ir kurdai – ypač sunitai, nes jie daugiausia smurtauja“, – pabrėžia redaktorius.

Nors 55 proc. visų irakiečių mano, kad jų gyvenimas yra geras, tik 33 proc. sunitų patenkinti savo gyvenimu, palyginti su 62 proc. šiitų ir 73 proc. kurdų.

„Nepaisant padėties pagerėjimo, sunitų populiacija Irake išlieka labai susvetimėjusi ir priešiška“, – sako BBC korespondentas.

Apklausa taip pat rodo, kad grįžta parama Irako vyriausybei. Pasitikėjimas ja pakilo nuo 39 proc. 2007 metų kovo mėnesį iki 50 proc. dabar.

Didelė parama ir pasitikėjimas saugumo pajėgomis: atitinkamai 67 proc. policija ir 65 proc. armija.

Bet politiniu progresu irakiečiai vis dėlto nelabai tiki.

Pagal 2008 m. kovo 17 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.