Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Ir keikia, ir giria (1)

Aidanas Praleika
2008 03 22

Rusijos diplomatijos 2007 metų ataskaitoje nemažai dėmesio skirta Lietuvai. Didžioji kaimynė mus peikia už paramą Gruzijai ir tuo pačiu metu giria už geras tranzito sąlygas.

Vertinant santykius su Lietuva, Maskvai labiausiai kliūva Vilniaus mėginimas proteguoti į ES ir NATO norinčias įstoti Rytų Europos šalis. Šiuo atveju, žinoma, galvoje turimos Ukraina ir Gruzija. Nors Maskvai pavyko įkalbėti ar įbauginti Prancūziją ir Vokietiją, Lietuva bei daugelis kitų NATO valstybių tvirtai remia Kijevo ir Tbilisio siekį pradėti vykdyti NATO narystės veiksmų planą. Visai neseniai tam pritarė ir JAV.

Mūsų politikoje Rytų Europos valstybių atžvilgiu Rusiją erzina ir tai, kad Lietuva siekia atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad Rusija energetinių resursų tiekimą naudoja kaip užsienio politikos ginklą. Rusijos URM paskelbtoje 2007 metų veiklos ataskaitoje pabrėžiama, kad viešai deklaruojami Lietuvos vadovų norai kurti pragmatiškus santykius su Rusija kirtosi su šalies polinkiu remtis euroatlantinėse struktūrose priimamais sprendimais, todėl dvišaliai santykiai vystėsi prieštaringai. „Vilnius vis aktyviau protegavo naujuosius kandidatus į ES ir NATO, tęsė ekonominių problemų energetikos srityje politizavimą“, - teigiama ataskaitoje.

Šiuo atveju gana keistai skamba kaltinimas „politizavimu“ turint galvoje, kad būtent Rusija naudoja ekonominius svertus siekdama politinių tikslų. Kalba eina ne tik apie manipuliavimą energetiniais resursais, bet ir prekybos sankcijas, kurias Maskva vienašališkai ir nepagrįstai pritaikė Moldovai, Gruzijai bei Lenkijai. Tarp „politizuojamų“, Maskvos vertinimu, problemų yra Lietuvos nuolat keliamas klausimas dėl naftos tiekimo vamzdynu „Družba“, kurios atšaką į Lietuvą Rusija uždarė 2006- aisiais tvirtindama, kad ji neva esanti techniškai netvarkinga. Tačiau šie „techniniai nesklandumai“ nesutrukdė Rusijai ir toliau pumpuoti naftą „Družbos“ naftotiekiu į Baltarusiją. Į Lietuvą vedančios atšakos Rusija net nemėgino taisyti ir akivaizdžiai nesiruošia to daryti ateityje. Gal dėl to, kad „taisyti“ ten iš tikrųjų nėra ko? Vėl kyla natūralus klausimas: kas iš tikrųjų politizuoja ekonomines problemas?

Lietuva taip pat priešinasi prieš dujotiekio „Nord Stream“ tiesimą Baltijos jūros dugnu. Maskvai nepatinka Lietuvos argumentai, kad vykdant dujotiekio tiesimo darbus gali būti sujudinti jūroje palaidoti cheminiai ginklai. Jei taip iš tikrųjų atsitiktų, Baltijos jūra taptų negyvąja tiesiogine to žodžio prasme. Galiausiai, vargu ar kam dar kyla abejonių, kad pats „Nord Stream“ projektas yra bausmė Lietuvai ir Lenkijai už „neteisingą“ politiką.

Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad ne visais klausimais Rusijos diplomatijos žinyba mus keikia. Atsirado už ką ir pagirti. Rusijos URM pažymi, kad Lietuvoje nekyla problemų dėl šalyje gyvenančių rusų pilietybės, todėl atsirado galimybių spręsti praktinius dvišalius klausimus. To pavyzdys - rudenį Svetlogorske (Kaliningrado srityje) pasirašytas Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimas dėl laivybos Kuršių mariomis bei Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities vandens keliais. Gana sėkmingai tęsiasi dialogas dėl valstybės sienos demarkacijos.

Rusijos URM taip pat pažymi, kad buvo sudarytos itin geros sąlygos keleivių ir krovinių tranzitui per Lietuvą tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos. Būtent tranzitas į Kaliningradą dar visai nesenai buvo vos ne pagrindinis Rusijos priekaištas Lietuvai. Matyt, Maskvai nusibodo įrodinėti, kad mes trukdome tranzitui, nes pastaraisiais metais, nepaisant neva Lietuvos taikomų apribojimų, jis tik intensyvėjo. Kaip sakoma, su skaičiais nepasiginčysi.

Akivaizdu viena - Rusijos URM teigiamai vertina Lietuvą tais atvejais, kai mes elgiamės taip, kaip yra naudinga Rusijai. O jeigu išdrįstame paremti kurios nors regiono valstybės norą siekti nepriklausomybės - iškart tampame „blogi“. Taip pat blogi esame ir tada, kai reikalaujame pasiaiškinimo dėl neoficialiai taikomų ekonominių sankcijų. Įdomu, ką sakytų Rusija, jei mes staiga, niekam nieko nepaaiškinę, „dėl techninių priežasčių“ sustabdytume dujų arba elektros energijos tiekimą Kaliningrado sričiai? Tačiau mes taip nesielgiame, nes norisi tikėti - esame civilizuota šalis. Taip elgtis galima tik „superderžavoms“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras