Galimas demokratų kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus Barackas Obama abejoja tuo, kaip respublikonas Johnas McCainas supranta situaciją Irake. Taip pat jis netiki Hillary Clinton kalbomis apie amerikiečių pajėgų pasitraukimą iš Irako ir teigia, kad karas Irake atvėrė Jungtinių Valstijų saugumo spragą.

Praėjus penkeriems metams nuo karo Irake pradžios Ilinojaus senatorius mano, kad šis karas padrąsino tokius priešus kaip Iranas ir „Al Qaeda“ ir susilpnino Jungtinių Amerikos Valstijų padėtį Artimuosiuose Rytuose. B. Obama taip pat pabrėžė, kad jo konkurentės demokratės Hillary Rodham Clinton pasipriešinimas karui Irake prasidėjo tik artėjant jos rinkimų kampanijai.

B. Obama paerzino karo rėmėją ir galimą respublikonų kandidatą į prezidentus Johną McCainą dėl nesusipratimų antradienį jam lankantis Artimuosiuose Rytuose. Arizonos senatorius keletą kartų pasakė, kad Iranas teikė paramą „Al Qaedai“ Irake, vienai iš sunitų sukilėlių grupių.

Joe Liebermanui, kuris buvo kartu su J. McCainu, pašnibždėjus į ausį, J. McCainas pasitaisė, kad Iranas apmoko šiitų karinius dalinius Irake. Tos pajėgos kovoja prieš sunitų grupes, kartu ir prieš „Al Qaedą“ Irake.

„Vakar girdėjome, kaip senatorius J. McCainas supainiojo sunitus ir šiitus, Iraną ir „Al Qaedą“, – pabrėžė B. Obama. – Galbūt todėl jis balsavo už karą su šalimi, kuri neturėjo jokių ryšių su „Al Qaeda“. Galbūt todėl jis visiškai nesupranta, kad karas Irake padrąsino Amerikos priešus ir yra pats neteisingiausias strateginis žingsnis per pastaruosius dešimtmečius“.

Be to, B. Obama atkreipė dėmesį į dažnus J. McCaino pažadus, kad tapęs prezidentu jis persekios Osamą bin Ladeną iki pragaro vartų. B. Obama įsitikinęs, kad toks pažadas beprasmis, nes J. McCainas sutelkė dėmesį į konfliktą Irake, o ne į skyrimą daugiau karinių resursų Afganistano ir Pakistano pasienio regionams, kur, kaip manoma, ir slapstosi „Al Qaedos“ lyderis.

„Yra saugumo spragų, o kandidatai žada sekti Osamą bin Ladeną iki pragaro vartų, bet atsisako sekti jį ten, kur jis iš tiesų eina“, – kalbėjo B. Obama.

2002 m. spalį B. Obama pasakė kalbą, smerkiančią karo Irake pradžią. H. Clinton tą patį mėnesį balsavo už karą.

„Paklauskite savęs, – kalbėjo B. Obama, – kas sugebės iš tiesų užbaigti karą: tas, kuris buvo prieš tą karą nuo pat pradžių, ar tas, kas ėmė jam oponuoti tik pradėjus ruoštis rinkimų kampanijai?“

Pagal 2008 m. kovo 20 d. „Los Angeles Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.