Naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas duodamas interviu Londono „Financial Times“ pabrėžė, kad jo šalis yra nepatenkinta dėl Ukrainos ir Gruzijos ketinimų prisijungti prie NATO.

„Esame nepatenkinti situacija Gruzijoje ir Ukrainoje“, – sakė Medvedevas. – Manome, kad ji kelia ypatingą nerimą egzistuojančiai Europos saugumo struktūrai“.

„Jokia šalis negali būti patenkinta, kai karinio bloko, kuriam ta šalis nepriklauso, atstovai priartėja prie minėtos šalies sienų.“

Paklaustas apie susikomplikavusius santykius su Jungtine Karalyste, patikino, kad yra pasiruošęs atnaujinti bendradarbiavimą.

D. Medvedevas keičia V. Putiną po triuškinamos pergalės prezidento rinkimuose šį mėnesį. Jis pažadėjo tęsti Putino politiką, o Putinas, kaip tikimasi, taps ministru pirmininku.

Buvusių sovietų respublikų – Gruzijos ir Ukrainos – priėmimas į Aljansą turėtų būti aptariamas NATO viršūnių susitikime Bukarešte balandžio 2–4 dienomis.

Tikimasi, kad tiesioginiai skrydžiai tarp Rusijos ir Gruzijos bus atnaujinti antradienį, praėjus 18 mėnesių po to, kai Maskva juos buvo sustabdžiusi dėl įtarimų šnipinėjimu. Planuojama, kad Gruzijos keleivinis lėktuvas skris iš Tbilisio į Maskvą ir tą pačią dieną grįš.

Gruzijos prezidentas, Jungtinėse Valstijose išsilavinimą įgijęs teisininkas, Michailas Saakašvilis į valdžią atėjo po vadinamosios Rožinės revoliucijos 2003 metais. Jis siekia artimesnių ryšių su Vakarų šalimis ir kaltina Rusijos politikus kišimusi į Gruzijos vidaus reikalus.

Ukrainos Oranžinė revoliucija 2004 metais išstūmė prorusišką vyriausybę ir pakeitė ją siekiančia Vakarų šalių paramos ir norinčia prisijungti prie NATO. Tačiau prezidentas Viktoras Juščenka buvo įtrauktas į ilgas kovas dėl galios su buvusiu ministru pirmininku Viktoru Janukovičiumi, kurio rėmėjai daugiausia yra prorusiški.

Pagal 2008 m. kovo 25 d. „BBC Europe“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.