Serbija pirmadienį formaliai pasiūlė padalyti nepriklausomybę paskelbusį Kosovą pagal etnines ribas. Šis žingsnis iš karto sulaukė griežto atsisakymo iš Kosovo etninių albanų vadovybės Prištinoje.

Pasiūlymas, pateiktas Jungtinėms Tautoms, yra serbų kampanijos, kuria siekiama įtvirtinti savo politinę ir administracinę kontrolę šiaurinėje Kosovo dalyje, kulminacija. Kosovo šiaurėje serbai sudaro daugumą. Analitikai teigia, kad tai daugiausia buvo simbolinis gestas.

Kosovo lyderiai pabrėžė, kad jie padalijimui nepritars, o Europos valstybės ir Jungtinės Valstijos tokį pasiūlymą atmes Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. „Šis pasiūlymas yra provokacija iš Belgrado pusės ir mes atmetame jį visu šimtu procentų, – interviu telefonu iš Prištinos sakė Kosovo vicepremjeras. – Mes siekiame bendradarbiavimo tarp serbų ir albanų Kosove, o ne padalijimo“.

Kosovas, paskelbęs nepriklausomybę nuo Serbijos vasario 17 dieną, buvo administruojamas Jungtinių Tautų po 1999 metais NATO įsiveržimo siekiant sustabdyti represijas prieš etninius albanus, kurie sudaro 95 proc. Kosovo populiacijos. Jas vykdė tuometinis serbų lyderis Slobodanas Miloševičius.

Pasiūlymas, kurį Jungtinių Tautų pareigūnai teigė peržiūrintys, buvo pateiktas taip, kad sutaptų su devintosiomis NATO vykdyto Serbijos bombardavimo metinėmis. Kaip praneša „The Associated Press“, dokumente pripažįstama Jungtinių Tautų jurisdikcija Kosove, bet prašoma Serbijos daugumai leisti kontroliuoti sienas, teismų ir policijos tarnybas šiaurinėje Kosovo dalyje.

Serbija laiko Kosovą savo viduramžių širdimi ir nepripažįsta jo nepriklausomybės, tvirtindama, kad ta deklaracija yra tarptautinės teisės pažeidimas.

Serbijos pastangos įrodyti savo kontrolę šiaurės Kosove prisidėjo ir prie žiaurių konfrontacijų pastarosiomis savaitėmis. Vienas iš jų – kovo 17 dienos konfliktas, per kurį taikdarių pajėgos šturmavo teismo rūmus Mitrovicoje, okupuotus serbų protestuotojų. Vienas Jungtinių Tautų policijos pareigūnas buvo nužudytas, dešimtys kitų sužeisti.

Vyriausybė Belgrade siekia sustiprinti paralelines institucines struktūras valdydama švietimą ir sveikatos apsaugą šiaurės Kosove.

Dauguma Vakarų analitikų teigia, kad Serbija prarado tiek moralią, tiek legalią teisę valdyti Kosovą po Miloševičiaus kampanijos prieš etninius albanus jų gyvenamoje teritorijoje.

Pagal 2008 m. kovo 25 d. „The New York Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.