Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kazokai „Putino Rusijoje“ (4)

Evaldas Mikutis
2008 04 01

„Visą Rusijos istoriją sukūrė kazokai. Dėl to europiečiai mus vadina kazokais.

Liaudis kazokais nori būt.“

L. Tolstojus

Tautinis atgimimas XX a. pabaigoje, sudrebinęs visą komunistinį bloką, paskatino net archajiškiausių tautelių ir etnosų bruzdėjimą. Kazokai ne išimtis. Prie šio reiškinio plitimo, vadinamojo „kazokų renesanso“, prisidėjo daug žymių Rusijos kultūros veikėjų, rašytojų, kurie savo darbais aukštino kazokiškas vertybes, ištikimybę stiprios valstybės idėjai, pabrėžė savitą jų gyvenimo būdą. Tačiau kultūrinės kazokų atgimimo formos netruko įgauti politinį atspalvį. Griūvančios komunistinės imperijos politikai, tiek komunistai, tiek demokratai, taip pat ir nacionalistai bei „kazokų renesanso“ veikėjai, atgimimo sąjūdį bandė panaudoti savo tikslams. Daugelio politikų vaizduotę žadino didelis kazokais save laikančių žmonių skaičius (apie 7 mln. Rusijoje ir NVS šalyse). Atgimimui įgavus pagreitį, net pradėta kalbėti apie specifinių kazokų privilegijų žemdirbystėje ir valstybės bei karo tarnybose atgaivinimą. Kaip ir daugelis „Jelcino epochos“ planų, tai buvo tik naivios utopijos. Tačiau koks vaidmuo kazokams tenka šiandienėje „Putino Rusijoje“?

Struktūra

Dabar Rusijoje veikia keliolika stambių visuomeninių darinių, vadinančių save kazokų kariuomenėmis. Aišku, dabartinėje Rusijoje tai nėra ginkluota armija, kaip caro laikais, tai greičiau visuomeninės organizacijos, kurių vadovai save vadina ne pirmininkais ar prezidentais, o atamanais. Veikia Dono kariuomenė, Rusijos centrinė kazokų sąjunga, Stavropolio krašto, Kubanės kazokų kariuomenės ir kt. Kazokų organizacijos, arba „kariuomenės“, turi prezidento patvirtintus įstatus, jų nariai dėvi specialius mundurus, sukurtus pagal istorinius pavyzdžius; atkurti kariniai laipsniai, rodantys padėtį organizacijoje. Tačiau nėra vienos bendros kazokų organizacijos, nes valdžia vadovaujasi „skaldyk ir valdyk“ principu. Nuolatinėmis kovomis dėl atamano posto jai padeda ir patys kazokų judėjimo veikėjai. B. Jelcino laikais veikė speciali institucija prie prezidento, kuravusi kazokų reikalus – Vyriausioji kazokų reikalų valdyba, tačiau ji buvo greit panaikinta, nors Rostovo, Krasnodaro, Stavropolio regionų administracijose veikia struktūriniai padaliniai kazokų problemoms spręsti arba sukurti etatai rėksmingiausiems atamanams. Tačiau valdžia visai neketino suteikti trokštamų specialių privilegijų kazokams, nenorėjo sukurti naujos etnosocialinės grupės, kuri paskui darytų svarią įtaką valstybės politikai. Ginkluota ir sunkiai valdoma kazokų kariuomenė dažnai buvo Rusijos valdovų galvos skausmas, tad naujieji Kremliaus šeimininkai tikrai neketino kurti naujų problemų, nes jų ir taip buvo užtektinai.

Kazokų ideologija

Svarbiausias šiuolaikinio Rusijos kazokų judėjimo uždavinys yra įtvirtinti savo tapatumą, kurį asimiliavo socialinė visuomenės raida ir sovietizacija. Tokie publicistai ir rašytojai kaip V. Chodarevas aktyviai skelbia, kad kazokai yra atskiras, savitą kultūrą turintis rusų tautos subetnosas. Labai dažnai idealizuojami kazokų nuopelnai Rusijos valstybei, teigiama, kad naujosios Rusijos galios pamatas gali būti tik jie. Tačiau realybė visai kitokia: tarp šiuolaikinių ir senųjų kazokų tradicijų įsiterpia 70 sovietinės valdžios metų, kurie suardė istoriškai susiformavusią etnosocialinę grupę. Socialinė, ekonominė, politinė Rusijos raida visiškai pakeitė kazokų funkcijas, jų gyvenimo būdą. Pusiau feodalinių žemdirbystės tradicijų ir gyvenimo būdo atgaivinimas laikytinas tik archajiška utopija net ir Rusijoje. Be to, „stepių riteriai“ ir jų palikuonys šiandien priklauso įvairiems socialiniams sluoksniams, tad juos sieja tik praeities mitai ir tam tikros kultūrinės tradicijos.

Kazokų judėjimo ideologai aktyviai skelbia, kad jų uždavinys – būti Rusijos valstybės ir stačiatikybės atrama. Prezidentas V. Putinas ir Rusijos valdžia nori, kad kazokai prisidėtų prie „patriotinio rusų jaunimo auklėjimo“, tai atamanai tuoj pažadėjo. Judėjimo ideologai net suformavo „kazokų gyvenimo principus“: valstybiškumas (deržavnostj galima versti ir kaip didžiavalstybiškumas), stačiatikybė, tautiškumas.  Kaip sakė vienas filosofas, po didingais šūkiais slepiasi velniški interesų ragai. Tautiškumas pavirto ksenofobija kaukaziečių atžvilgiu ir šovinizmu. Valstybiškumas kažkaip susisiejo su ištikimybe prezidentui V. Putinui ir „valdžios partijos“ palaikymu Valstybės Dūmos rinkimuose. Vertybės vertybėmis, o biznis kazokams taip pat nesvetimas. Pavyzdžiui, Stavropolio kazokų apygarda tapo išplėtota verslo struktūra, kuri valdo mokslo įstaigas, fermerių ūkius, komercines organizacijas, sporto centrus. Mokestinių lengvatų klausimas lieka vienu svarbiausių kazokų reikalavimų, tačiau Kremlius jokių nuolaidų nežada.

Kazokų judėjimo ateitis

Visos „perestrojkos“ laikų kazokų veikėjų fantazijos apie privilegijas naujoje Rusijoje subliūško kaip per ilgai keptas pyragas. Jų pretenzijos į privilegijuotą socialinę padėtį buvo niekuo nepagrįstos. Bandymai panaudoti kazokus Šiaurės Kaukaze, pirmiausia Čečėnijos kare, sulaukė plataus vietinių gyventojų, net ir lojalių Maskvai, pasipiktinimo. Istorinės kolonizatorių skriaudos pernelyg didelės, kad būtų pamirštos. Svajonės apie išskirtines kazokų teises į valstybės tarnybą buvo palaidotos 2005 m. paskelbus federalinį įstatymą, kuriuo jiems garantuota lygi teisė su kitais Rusijos piliečiais užimti pareigas valstybėje. Jokių ginkluotų darinių Kremlius taip pat neketina leisti. Liko tik siaura kultūrinė sritis, mažai tenkinanti ambicingus kazokų judėjimo lyderius.

Pagrindinė Rusijos kazokų problema lieka neišspręsta – kokį vaidmenį jie vaidins Rusijoje, kokia jų paskirtis. Juk feodalizmas ir carinė monarchija, kurios atrama buvo kazokai, seniai pūva istorijos sąvartyne. Kultūrine prasme kazokai išlieka savitu rusų tautos subetnosu su mentaliteto, gyvenimo būdo skirtumais, o kalbos apie specifinius politinius uždavinius ir tebėra tik kalbos. Daugiausia, kas lieka kazokams, tai folkloriniai ansambliai, literatūrinė kūryba, praeities mitų propaganda. Tad vargu ar liaudis benorės kazokais būt...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras