2002 m. buvo įsteigta Rusijos ir Prancūzijos saugumo klausimų bendradarbiavimo taryba. Šių metų kovo mėnesį įvyko septintas jos posėdis, kuriame Sergejus Lavrovas, Anatolijus Serdiukovas, jų prancūzų kolegos Bernardas Kouchneras ir Herve Morinas aptarė dviejų šalių bendradarbiavimą JT ir Saugumo Taryboje, kovą su terorizmu ir masinio naikinimo ginklų taikymą.

Ministrai susitiko su Prancūzijos prezidentu Nikolu Sarkozy. Susitikimas buvo neoficialus, todėl jo eigos ir turinio ministrai neviešino baigiamojoje spaudos konferencijoje. „Rusija turėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį ne tik plėtojant santykius su Prancūzija, bet ir Europoje, visame pasaulyje. Pripažįstame, kad pastaruoju metu tarp ES ir Rusijos buvo šiokių tokių nesutarimų, nebuvo rastas teisingas tonas kalbantis su Rusija. Galiu teigti, kad padarysime viską, kad per mūsų pirmininkavimą ES, kuris prasidės birželio 1-ąją, būtų pasirašytas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas. Tai vienas mūsų pirmininkavimo strateginių prioritetų“, – spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos URM vadovas Bernardas Kouchneras.

„Nikolas Sarkozy padarys viską, kad Prancūzijai pirmininkaujant ES būtų sudaryta nauja sutartis“, – „РКБ daily“ pasakė žymus Vokietijos politologas Aleksanderis Rahras. Prisiminkime, kad 2005 m. naują Rusijos ir ES partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį sutrikdė Lenkija, blokavusi derybas. Varšuva reikalavo, kad Maskva ratifikuotų Energetinę chartiją ir leistų tiekti mėsą iš Lenkijos į Rusiją. 2007 m. gruodį Maskva panaikino draudimą įvežti Lenkijos produktus, o Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pažadėjo panaikinti veto deryboms dėl naujo susitarimo.

Stebėtojai nurodė, kad prancūzai labai domėjosi, kokia galėtų būti naujo Rusijos prezidento pozicija ES atžvilgiu. „Dmitrijus Medvedevas pažėrė kelis liberalesnius pareiškimus, todėl Vakarų šalys susidomėjo nauju prezidentu, tikisi permainų ir nuolaidų ne tik visai ES, bet ir jos narėms. Prasidėjo užslėpta kova dėl Rusijos energijos išteklių rinkos“, – konstatavo A. Rahras.

Su naujuoju Rusijos prezidentu susitiko ir žurnalo „Intelligence et Strategie“ vyriausiasis redaktorius Antuanas Kolonna. „Prancūzijoje daugelis mano, kad Dmitrijus Medvedevas – geriausia alternatyva Vladimirui Putinui, kad jo stipresnė charizma, o ir tai, kad netarnavęs saugumo sistemoje, yra privalumas. Tuomet Putiną Prancūzijos spauda linkus demonizuoti“, – straipsnyje dėsto redaktorius.

Prisiminkime, V. Putinas bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere A. Merkel, įvykusioje kovo 8-ąją, taip apibūdino D. Medvedevą: „Jis gerąja prasme ne mažesnis nei aš rusų nacionalistas. Ir nemanau, kad su juo mūsų partneriams būtų lengviau.“ Tą pačią dieną D. Medvedevas  Angelai Merkel pasiūlė „draugišką bendradarbiavimą“ kaip Putino laikais. Tačiau A. Rahras suabejojo, kad Rusijos politika iš karto po prezidento rinkimų būtų labai nuolaidi Vakarams, iš jų nesulaukdama kompromiso.

Pagal 2008 m. kovo 12 d. „РБК daily“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.