Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Stringantis „Nord Stream“

Rytas Staselis, „Verslo žinios“
2008 04 02

Rusijos energetikos politikos instituto vadovą Vladimirą Milovą Maskvoje kalbina „Verslo žinių“ žurnalistas Rytas Staselis

Apie Rusijos energetikos politiką dažniausiai įprasta spręsti iš simbolių ir signalų. Kovo 14 d. prezidentas Vladimiras Putinas ir „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris per televiziją paskelbė: gamtinės dujos ES šalims kainuos 400 USD. Regis, iki šiol apie dujų pardavimo ES kainą niekada nebuvo skelbiama viešai?

Iš tikrųjų tai buvo propagandinis Kremliaus mėginimas išlaikyti veidą sužinojus, kad „Gazprom“ teks pirkti dujas iš Vidurinės Azijos šalių už gerokai aukštesnę kainą nei iki šiol. Siekta parodyti, kad Maskva tebekontroliuoja padėtį dujų rinkoje taip pat ir Vidurinės Azijos šalyse. Iš tikrųjų konsoliduota ir veik ultimatyvi Uzbekistano, Kazachstano ir Turkmėnistano pozicija dėl dujų kainos buvo labai netikėta.

Ar tai reiškia, kad „Gazprom“ puoselėta  dujų kartelio idėja bent jau Nepriklausomų Valstybių Sandraugos mastu žlunga?

Net priešingai: dujų kartelį sudarė Vidurinės Azijos šalys, o Rusijos į jį nepakvietė. Maža to, 2009 metais baigiasi turkmėniškų dujų pardavimo Rusijai sutartis. Dėl vėlesnio tiekimo Turkmėnistanas Maskvai nėra nieko pažadėjęs.

Dėl to „Gazprom“ neturi kitos išeities kaip tik didinti į Vakarus eksportuojamų dujų kainą?

„Gazpromui“ tai smūgis. Į daugelį ES  šalių parduodamų dujų kaina „pririšta“ prie naftos kainų biržose, o sutartys pagal tokią formulę sudarytos dešimtims metų į priekį. Padidėjus Vidurinėje Azijoje superkamų dujų kainoms, didės tik „Gazprom“ sąnaudos. Jeigu Vidurinės Azijos šalys pačios parduotų dujas į ES ir sumokėtų už jų tranzitą per Rusijos teritoriją – Rusijai tai būtų naudinga. Tačiau „Gazprom“ pasirinko kitokią politiką: norėdamas turėti didesnę įtaką ES gamtinių dujų rinkoje, Vidurinėje Azijoje jis dujas superka, po to pats transportuoja ir parduoda Vakarų didmenininkams.

Vis dėlto Vidurinės Azijos dujų kaina bus dar gerokai mažesnė (250 USD) nei ta, už kurią iš Rusijos perka ES vartotojai...

2003 metais už supirktas dujas Vidurinės Azijos šalims „Gazprom“ sumokėjo mažiau nei 1 mlrd. USD. Nuo šių metų sausio kaina jau bus dešimteriopa. Yra prasmė svarstyti, ar apskritai pirkti Vidurinės Azijos dujas Rusijai apsimoka.

Kokią dalį „Gazprom“ balanse sudaro Vidurinėje Azijoje išgautos dujos?

Maždaug 8%. Tačiau tai yra beveik „auksinis“ dešimtadalis gavybai Rusijos dujų telkiniuose toliau mažėjant. Naujausias „Južno-Russkij“ telkinys jau eksploatuojamas visu pajėgumu, o kitų išžvalgytų telkinių, kuriuose būtų sukurta gavybai reikalinga infrastruktūra, Rusijoje nėra. O oficiali „Gazprom“ strategija nenumato didelių investicijų į gavybą.

Kaip „Gazprom“ gali įveikti galimą dujų deficitą?

Vieninteliu būdu – mažindama dujų vartojimą Rusijos vidaus rinkoje.

Ar tai gali pakeisti politinį Rusijos valdžios apsisprendimą neįsileisti Vakarų investuotojų į dujų gavybą?

Manau, kad ne. „Gazprom“ Vakaruose ir toliau ketina demonstruoti jėgą, o vidaus energijos poreikiams vis labiau dujas keisti mazutu, kurio Rusijoje yra apstu.

O ką Rusija transportuos „Nord Stream“ dujotakiu, kurio projektas kol kas stringa dėl nepalankios Baltijos jūros baseino šalių reakcijos?

Nenoriu tvirtinti 100 procentų, tačiau yra tikimybė, kad projektas bus ilgam atidėtas. Pačiame  Kremliuje filmuotos protokolinės medžiagos apie V. Putino ir A. Millerio susitikimą pabaigoje buvo trumpai užsiminta, kad atėjo metas dujofikuoti Sankt Peterburgo sritį. Iš pirmo žvilgsnio galėtų būti keista: kodėl, visoje Rusijoje jaučiant dujų stygių, pradedama kalbėti apie vieno regiono dujofikavimą, kartu pradedant didelės elektrinės statybą (planuojama, kad ji sudegins iki 1 mlrd. m3 dujų kasmet). Tačiau tai gali būti sprendimas panaudoti jau nutiestą antžeminę „Nord Stream“ dalį nuo Vologdos iki Vyborgo. Tokią galimybę, įstrigus vamzdžio jūros dugnu projektui, prieš kurį laiką savo studijoje siūlė ir mūsų institutas.

Tačiau skelbiama, kad pagrindinės rangos sutartys yra pasirašytos, tad nelabai panašu, jog būtų ruošiamasi stabdyti projektą...

Kartais atrodo, kad „Nord Stream“ projektą sugalvojo vamzdžių gamintojai ir tiesėjai, kurie už gerus pinigus sutiktų nutiesti vamzdį ir iki Marso. Kita vertus, nepalankią Baltijos baseino šalių poziciją galima buvo prognozuoti bent dėl trijų priežasčių. Jeigu vamzdis tiesiamas kurios nors šalies sausumos teritorija, toji šalis gauna tranzito mokestį. Tai yra naudinga. Jeigu vamzdis tiesiamas per tos pačios šalies ekonominę zoną jūroje, ji negauna nieko. Antra priežastis: bent kiek detaliau įsigilinus į „Nord Stream“ projektą paaiškėja, kad rengiamasi rauste išrausti jūros dugną. Sunku patikėti, kad Švedijoje ar Suomijoje rastųsi savižudžių politikų, kurie sutiktų vėliau atsakyti už pasekmes Baltijos jūros ekologijai. Beje, Švedija ir Suomija neplanuoja plėtoti savo energetikos kūrendamos rusiškas dujas (suomių bendrovė „Fortum“ atsisakė dalyvauti projekte) – tai trečioji priežastis.

„Nord Stream“ – ne ekonominis, o politinis projektas?

Tai yra komercinių ir politinių interesų samplaika. Nieko nenoriu kaltinti korupcija, tačiau pastruoju metu investiciniuose energetikos projektuose vis dažniau randasi „patikrinti“ rusų ir italų kompanijų aljansai, kurie garsėja didelėmis nepateisinamomis išlaidomis.

„Nord Stream“ projektas nėra vienintelis. Palyginti neseniai Juodosios jūros dugnu nutiestas „Blue Stream“ dujotakis iš Rusijos į Turkiją, skelbta apie „South Stream“ vamzdį į Pietryčių Europą. Naujų vamzdynų tiesimo politika nesikeičia?

Čia daugiau politinių iliuzijų nei ekonomikos. Iš tikrųjų „Blue Stream“ pradėjo veikti 2001 m., tačiau magistralės vamzdis dabar pripildytas tik perpus, o dar visai neseniai ji veikė tik trečdaliu galios.

Ar Baltijos šalys turi galimybę pateikti tokią „Nord Stream“ alternatyvą, kurios Rusija negalėtų atsisakyti?

Vargu. Vis dėlto politiniai Rusijos santykiai su Baltijos šalimis, ko gero, yra  blogesni nei su visais kitais jos kaimynais. Nors kuris nors iš konkuruojančių „Jamalas-Europa“ ir „Amber“ sausumos vamzdynų projektų galėtų būti protinga alternatyva „Nord Stream“. Jo kaina bus kosminė – kam reikia vamzdžio už 15 mlrd. USD?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (124)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras