Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Matthiasas Gebaueris. Berlynas ir Paryžius pasipriešino G. W. Bushui

2008 04 04

Jau pirmąją NATO viršūnių susitikimo Bukarešte dieną George’as W. Bushas patyrė pralaimėjimą. Dar iki suplanuotos vakarienės paaiškėjo, kad jo ketinimas Gruzijai ir Ukrainai padėti greitai ir nesudėtingai pasiekti narystę NATO Bukarešte pasibaigs apgailėtinai. Kuo aktyviau G. W. Bushas ragino Gruzijos bei Ukrainos tautas, tuo labiau Europa priešinosi tokiam pažadui.

Europos šalys, pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, kaip rašoma straipsnyje, būgštauja dėl santykių su Maskva pablogėjimo, kai Aljansas išsiplės iki pastarosios sienų. Jau prieš NATO viršūnių susitikimą Bukarešte tiek Berlynas, tiek Paryžius leido suprasti, kad Gruzija ir Ukraina dėl savo vidinių politinių problemų bent jau artimiausiu metu yra netinkamos narystei. Tačiau Berlynas visada nori aiškiai parodyti, kad NATO durys šioms šalims yra atviros, tik iš pradžių kandidatės turi išspręsti savo problemas.

Kadangi kaip visada NATO viskas vyksta diplomatiškai, labai tikėtina, kad komunikatas dėl Gruzijos ir Ukrainos skambės ne kaip atsisakymas pakviesti į narystę, o lyg tam tikras konkretus įsipareigojimas pradėti naują derybų ratą, t. y. NATO diplomatai pasistengs rasti tokį kompromiso variantą, kuris tenkintų visus.

Sprendimas dėl Gruzijos ir Ukrainos, kaip rašo autorius, parodė retą europiečių pasitikėjimą savimi. Kaip niekada vieningos Vokietija ir Prancūzija pavertė niekais JAV planą dėl greitos šių šalių narystės NATO. Tačiau, pasak kai kurių analitikų, G. W. Bushas savo pastangomis vis tiek galės sėkmingai didžiuotis namie – jis juk stengėsi dėl naujų demokratiškų valstybių Rytų Europoje ir pabaigoje tik patys europiečiai sužlugdė nuostabų jo planą.

Straipsnyje taip pat rašoma, kad Kroatijai ir Albanijai kelias į karinę sąjungą buvo atvertas: abi Balkanų valstybės artimiausiu metu turėtų įstoti į Aljansą. Tuo tarpu Makedonijos pakvietimas buvo laikinai sustabdytas. Tai lėmė Graikijos veto. Pasak NATO diplomatų, sprendimas atidėtas iki rudens. Iki to laiko Graikija ir Makedonija turi išspręsti jau 17 metų trunkantį ginčą dėl Makedonijos Respublikos pavadinimo.

Graikijos atstovas pabrėžė, kad Atėnai ginče dėl pavadinimo išliks griežti. Graikija reikalauja, kad Makedonija išsirinktų kitokį pavadinimą, kadangi dabartinis asocijuojasi su Šiaurės Graikijos provincija.

NATO šalys dėl Aljanso išplėtimo gali nuspręsti tik vieningai.

Pagal 2008 m. balandžio 3 d. „Spiegel Online“ informaciją parengė Živilė Lukošūnaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras