Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nepriklausomas Tibetas: tik laiko klausimas? (1)

Tomas Bitinas, politologas
2008 04 05

Maža šalis, turinti savo kalbą ir kultūrą, „išlaisvinta“ didžiosios kaimynės, dabar siekiančios užgniaužti bet kokias kalbas apie nepriklausomybę. Galima pagalvoti, kad kalbama apie Lietuvos istoriją, tačiau visi šie apibūdinimai tinka Tibeto dabarčiai nusakyti.

Mažos tautos tragedija

Dvi savaites Tibete liejasi kraujas. Vos tik Kinijos propaganda pradeda trimituoti apie „banditų“ sutramdymą, ir vėl kyla nauji protestai, žūva žmonės. Tibeto vyriausybė tremtyje skelbia, kad žuvo jau per 140 žmonių, tuo tarpu Pekinas tvirtina neva aukų „tik“ 19. Vargu ar ką nors tai stebina - komunistiniai režimai visais laikais turėjo savo metodus ir žodyną.

Baltijos šalys taip pat buvo „išvaduotos“, laisvės kovotojai žudomi be gailesčio, atvežta šimtai tūkstančių sovietinių kolonistų siekiant greičiau padėti „atrasti“ gyvenimo esant komunistinei sistemai pranašumus.

Vis dėlto kilus neramumams Tibete analogijų su Lietuva mažėja. Jei 1988 metais buvo užsimenama, kad nereikia griauti M.Gorbačiovo reformų, tai Tibeto klausimu Vakarų šalys užėmė priešingą poziciją ir pradėjo spausti agresorių, o ne auką.

Greita Vakarų reakcija

Net neįtikėtina, kad gana operatyviai demokratinės šalys suskubo reaguoti į aukas Tibete, nors dažniausiai tiek ES, tiek JAV ilgai ir nuobodžiai mąsto apie savo poziciją ar galimus veiksmus. Be protestų, raginimų taikiai spręsti susidariusią situaciją, pasigirdo siūlymų boikotuoti Pekine vyksiančias Olimpines žaidynes, Lenkijos premjeras netgi viešai pareiškė nevyksiąs į Olimpiados atidarymą. Daug tai ar mažai? Žinant, kiek aukų nusinešė praeito dešimtmečio konfliktai buvusioje Jugoslavijoje, kol Vakarai pagaliau išdrįso imtis veiksmų, galima sakyti, kad Tibeto klausimu reakcija buvo žaibiška.

Kita keistenybė - Kinijos švelnus tonas. Nors Pekinas aiškiai pasisakė, kad Tibeto nepriklausomybės klausimas netoleruojamas, tačiau atsižvelgė į Vakarų kritiką ir netgi leido žurnalistams bei diplomatams atvykti į Lasą ir įvertinti esamą padėtį. Žinoma, viskas buvo kontroliuojama, sustyguota ir siekta pademonstruoti, kad situacija valdoma. Vis dėlto šis leidimas parodė, kad Kinija reaguoja į kritiką. Ar Pekinas būtų elgęsis taip pat, jei nesibaimintų Olimpinių žaidynių boikoto? Greičiausiai ne. Tai taip pat reiškia, kad boikoto paskelbimas atimtų kozirį iš Vakarų.

Komunizmo pabaigos pradžia

Vis dėlto nereikėtų visko suvesti tik į Olimpines žaidynes. Per 1980 metais Maskvoje vykusią Olimpiadą nebuvo Vakarų šalių sportininkų, tačiau tai nė kiek nepaspartino Sovietų Sąjungos pasitraukimo iš Afganistano. Nemanau, ar kas nors sugebėtų įrodyti, kad boikotas kiek nors prisidėjo ir prie Sovietų Sąjungos žlugimo, nepriklausomybės atkūrimo ar kaip nors pakeitė Kremliaus politiką. Žinoma, Pekino padėtis kiek kitokia: šiandienė Kinija nėra tokia, kaip brežnevinė Sovietų Sąjunga, tad Olimpiados boikotas Pekino prestižui ir Komunistų partijos įvaizdžiui būtų didelis smūgis (bet vis dėlto, ne mirtinas), todėl jo baimė ir sukuria galimybes plėtoti dialogą.

Vargu ar Pekinas organizuotų parodomąsias ekskursijas, jei ne baimė. Tačiau reikia pastebėti ir tai, kaip keičiasi Kinijos pozicija. Nors studentų žudynių Tienanmeno aikštėje tema vis dar tabu, pats komunistinis rėžimas jau gerokai švelnesnis nei buvo prieš dvidešimt metų. Vis mažiau žvanginama ginklais į Taivano pusę, daugėja ekonominės laisvės ženklų, Honkongo prisijungimas įvyko ramiai, sukuriant komunistinėje valstybėje galimybę egzistuoti ir stiprėti kapitalistinei santvarkai. Tad kuo toliau, tuo aiškiau matyti, kad komunizmas Kinijoje nyksta, o tai galiausiai leidžia mąstyti ir apie daugiapartinę sistemą, žodžio laisvę bei kitus demokratijos atributus.

Tai ir yra esminis skirtumas tarp komunizmo Kinijoje bei Sovietų Sąjungoje pabaigos. Sovietų funkcionieriai komunistinės ekonomikos bankrotą pamatė tik tada, kai nieko jau nebegalėjo pakeisti, o Pekinas ekonomikos reformas vykdo palaipsniui ir bent jau šiuo aspektu yra saugus. Tačiau planinės ekonomikos atsisakymas sukuria ir papildomą iššūkį komunistams, nes jie priversti mąstyti ne tik, kaip pagaminti produktą, bet ir kaip jį parduoti. O pardavimai - Vakaruose, kur „Made in China“ tapo nors ir nekokybiško, bet pigaus produkto sinonimu. Tai reiškia, kad tiek Vakarai, tiek Kinija yra tarpusavyje tampriai susiję, ir šie ekonominiai santykiai sukuria abipusę priklausomybę bei dar daugiau prielaidų dialogui.

Vargu ar tokia ilgalaikė perspektyva guodžia Tibeto nepriklausomybės siekius, tačiau kito kelio nėra. Kinijos Komunistų partija negali sau leisti prarasti Tibeto, tad lieka laukti, kada Kinija praras Komunistų partiją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras