Kaip pasisekė sužinoti sociologams, Rusijos gyventojai mano, kad pagrindinis Vladimiro Putino valdymo privalumas yra tas, kad jis išgarsino Rusiją pasaulyje. Tačiau jam nepasisekė susitvarkyti su vidaus problemomis, ypač su korupcija ir nusikalstamumu.

„Levanda centras“ atliko sociologinę studiją siekdamas sužinoti, kaip Rusijos gyventojai vertina V. Putino darbo rezultatus per aštuonerius prezidentavimo metus. Respondentai mano, kad geriausiai V. Putinui sekėsi plėtoti užsienio politiką: šioje srityje jo nuopelnus teigiamai įvertino 85 proc. Kad V. Putinui pasisekė pakelti šalies gyvenimo lygį, mano 70 proc. apklaustųjų. Bet net 21 proc. pasakė, kad nepajuto jokio pagerėjimo.

Vos 5 proc. apklaustųjų pagyrė V. Putiną už Čečėnijos problemos sprendimą, nuo kurios jis pradėjo savo valdymą. 5 proc. neįžvelgė jokių buvusio prezidento nuopelnų. Vos 1 proc. respondentų mano, kad pasisekė nuslopinti terorizmą, nors ši problema, pasak V. Putino, jam buvo vos ne svarbiausia.

Kaip vertina savo valdymą pats Putinas? Spaudos konferencijoje, kurioje jis paskutinį kartą dalyvavo kaip šalies prezidentas, paklaustas, kokias mato dviejų savo kadencijų pagrindines nesėkmes, V. Putinas gana arogantiškai atsakė: „Buvo pasiekti visi iškelti tikslai ir uždaviniai“. Tačiau pripažino, kad „dar reikės nemažai pasidarbuoti“.

Rusijos gyventojai pasirodė kritiškesni nei jų lyderis. 32 proc. apklaustųjų teigė, kad pagrindinė nesėkmė yra ta, kad V. Putinas realiai nekovojo su korupcija ir kyšininkavimu. 17 proc. pasigedo rezultatų kovojant su nusikalstamumu, 18 proc. įsitikinę, kad nepasisekė pažaboti oligarchų.

Pagal 2008 m. kovo 28 d. „ИА ПолитСовет“ parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.