Andersas Aslundas. Paskutinis Putino pasispardymas
2008 04 09

Balandžio 24 dienomis Bukarešte vyko NATO viršūnių susitikimas, į kurį buvo pakviestas aršiausias organizacijos kritikas Vladimiras Putinas. Šiame susitikime diskutuota NATO plėtros klausimais, o tiksliau dėl Gruzijos ir Ukrainos galimybės įstoti į NATO.
V. Putino požiūris į NATO yra aiškus. Jis dar 2007 m. pradžioje pareiškė, kad Aljanso plėtra reikštų rimtą provokaciją ir sumažintų abipusį pasitikėjimą.
Iki savo kalbos Miunchene V. Putinas veikė kaip gabus ir nuolankus diplomatas. Po 2007 m. gegužės 9 d. kalbos, kurioje jis JAV palygino su nacistine Vokietija, V. Putinas pradėjo vienyti Vakarus prieš Rusiją.
Pasak analitiko Anderso Aslundo, pati Rusijos visuomenė pradeda suvokti, kad V. Putinas visus baugindamas ir įžeidinėdamas kenkia šalies interesams. Jis izoliuoja Rusiją nuo tarptautinės bendruomenės.
Rusijos užsienio politika orientuojama į valstybei priklausančių korporacijų, tokių kaip Gazprom, interesus. Pagrindinis Rusijos užsienio politikos tikslas yra šalies valstybės kompanijas išnaudoti Kremliaus pareigūnų naudai. Visgi pirkėjai sunkiai gali pasitikėti tiekėjais, kurie gali nutraukti išteklių tiekimą, nenumatytai kelti kainas, neteisėtai pašalinti konkurentus ir pan. Taip veikia Gazprom ir kitos Rusijos valstybės bendrovės.
V. Putino užsienio politika taip pat paremta populistiniu šovinizmu. Užsieniečių puolimas pasitarnauja tik jo autoritariniam valdymui. Tuo tarpu tiek JAV ir ES, tiek buvusios sovietinės respublikos pasijuto susvetimėjusios su Rusija dėl agresyvios V. Putino taktikos.
V. Putino užsienio politika taip pat papiktino Rusijos nacionalistus. Viena iš pasipiktinimo priežasčių yra Rusijos kariuomenės susilpninimas sumažėjo karinės technikos įsigijimai.
Vis dėlto Putinui valdant Rusija pagerino santykius su Kinija, tačiau tik pritarus Kinijos reikalavimams dėl dviejų salų, dėl kurių abi šalys nesutarė nuo 1969 m. Be to, Kinija išliko atsargi V. Putino atžvilgiu ir net siuntė palankumo signalus buvusių sovietinių respublikų lyderiams, pavyzdžiui, Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko.
10 dešimtmečio pradžioje dauguma vakariečių ir rusų norėjo, kad Rusija taptų tiek ES, tiek NATO nare su sąlyga, kad Rusija taps visapusiškai demokratiška. Tiesa, pasak A. Aslundo, Vakarai niekada nepateikė tokio pasiūlymo Rusijai ir šios demokratija pasuko klaidingu keliu.
A. Aslundo nuomone, Vakarų priešas yra ne Rusija, o V. Putinas.
Pagal http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Kristina Puleikytė. |