Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kaliningrado sritis - juodoji Europos skylė? (1)

Eglė Urbonaitė
2007 03 13

Kaliningrado srities padėtis tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltijos jūros regione gana sudėtinga, ypač po 2004 m. ES plėtros, kai ji tapo Rusijos eksklavu, iš visų pusių apsuptu ES valstybių. Šios srities santykiai su kaimyninėmis valstybėmis taip pat gana komplikuoti, nes jų derinimas pirmiausia priklauso nuo Maskvos diktuojamų sąlygų.

Kaip Kaliningradas tapo Rusijos Federacijos dalimi

Kaliningradas Rusijos jurisdikcijai buvo priskirtas Potsdamo sutartimi. Po Rusijos pergalės prieš Vokietiją buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda, kurioje rūpintasi ir  civiliniais klausimais. Juridinis regiono statusas pakeistas 1945 m., kai apygarda tapo tuometės Sovietų Sąjungos sritimi, o 1946 m. rugsėjį buvo pervadinta Kaliningrado sritimi.

Žlugus Sovietų Sąjungai, tiek srities vidaus valdyme, tiek kaimynystės politikos formavimo ir įgyvendinimo procese reformos buvo būtinos (pavyzdžiui, skandalai dėl prekybos ginklais). Deja, Maskva nuolaidžiauti ir suteikti Kaliningradui autonominės srities teisių bent tam tikrose sferose, sakykim, ekonomikoje, nėra linkusi. Tai, aišku, veikia ir tokius tarptautinės politikos faktorius kaip kaimynystės politika, kuri ypač svarbi po 2004 metų.

Kaimynystės politika: Lietuvos atvejis

ES stebėjimai parodė, kad aktyviausiai šiuo metu su Kaliningrado sritimi tiek ekonominiu, tiek politiniu aspektu bendradarbiauja Lietuva, Lenkija, Vokietija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Kaliningrado srities ir Lietuvos bendradarbiavimas oficialiai pradėtas 1991 m. liepos 29 d., pasirašius Susitarimą dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje. Vėliau sekė keletas sutarčių, apibrėžiančių ekonominius, socialinius ir prekybinius ryšius, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje.

Lietuvai siekiant narystės ES, Rusijos Federacija išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos piliečių tranzito per Lietuvos teritoriją. Kaip teigia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių ir ES departamento direktorius O. Skinderskis, „Kremliaus vadovų netenkino ketinimai sugriežtinti iki tol galiojusią kelionių tvarką Rusijos piliečiams, todėl jie išreiškė neigiamą reakciją Lietuvos vadovybei ir ieškojo „advokatų“ tarp ES narių, kad šie apgintų Rusijos interesus (http://www.vrm.lt/).“

Rusijos politinės peripetijos dažniausiai sulaukia plataus atgarsio. Šį kartą ginti Rusijos interesų stojo Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovai. Išeitis rasta tik 2002 m. lapkričio mėnesį, kai ES ir Rusija pasirašė Bendrąjį pareiškimą, kuriame piliečiams, vykstantiems iš Rusijos į Kaliningrado sritį (ar atvirkščiai), vizų tvarką pasiūlyta pakeisti supaprastintais geležinkelio tranzito dokumentais ir supaprastintais tranzito dokumentais. Tai reiškė, kad Rusijos piliečiams nereikės tapti nuolatiniais konsulato lankytojais, o Lietuva pagaliau galės ramiai užbaigti stojimo į ES derybinį skyrių.

Panaši situacija susidarė ir Lietuvai stojant į NATO, kai, pasak Rusijos Federacijos gynybos ministro S. Ivanovo, „Rusija ratifikavo adaptuotą CFE [Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje] sutartį <...> naujosios Baltijos valstybės sąjungininkės, nė viena kurių nėra pasirašiusi CFE sutarties, iš esmės sudaro pilkąją zoną, kuriai netaikomi tarptautiniai ginklų kontrolės susitarimai (http://www.nato.int/).“ Rusija pasinaudojo tuo, kad yra pasirašiusi adaptuotą ginklų kontrolės sutartį, o Baltijos valstybės – ne. Tai reiškė, kad ginklų kontrolė Kaliningrado srityje gali būti traktuojama kaip politiškai nekorektiškas elgesys. Taip pat Rusija kelia pretenzijas dėl NATO naikintuvų dislokavimo Baltijos šalyse bei tranzito per Lietuvą klausimo neišbaigto sprendimo.

Kaliningrado srities grėsmės

Kaip jau minėta, reformuoti Kaliningrado srities valdymą (srities politinių-ekonominių galių išplėtimas, suskirstymas į regionus ir pan.) yra būtina. Žvelgiant iš tarptautinio saugumo perspektyvos, galima išskirti keturias pagrindines grėsmių grupes: sienų apsauga, nelegali gyventojų migracija, prekyba narkotikais bei ginklais ir ekologinės problemos.

Sienų apsaugos klausimas – vienas svarbiausių. Kaip jau minėjome, Rusijos Federacija priekaištauja dėl tranzito per Lietuvą sistemos. Nors susitarimas ir buvo pasiektas, bet tai dar nereiškia, kad jis yra priimtinas. Taip pat norima keisti karinio tranzito per Lietuvą taisykles, bet šiuo klausimu Lietuva leistis į diskusijas nėra linkusi.  

Nelegali migracija glaudžiai susijusi su sveikatos problemomis, nes iš Kaliningrado srities į Lietuvą atvyksta gana daug prostitucijos verslo atstovių, patenkančių čia be vizų ir kitų reikalingų dokumentų.

Kalbant apie prekybą narkotikais, ginklais ir žmonėmis, geriausiai problemos mastą atskleidžia pavyzdys, kai 1992 metais Kaliningrado vicegubernatorius G. Topazly buvo sulaikytas pasienyje su 12 tūkst. JAV dolerių, gautų už nelegaliai parduotus ginklus.

Kaliningrado sritis  pirmauja Rusijoje pagal infekuotųjų AIDS skaičių ir yra antroji pagal su narkotiniais preparatais susijusių bylų skaičių. Žvelgiant europiniu mastu, sritis „pirmauja“ pagal konfiskuojamų narkotinių medžiagų kiekį.

ES siūlomi sprendimai

Kyla natūralus klausimas – kokie galimi problemų sprendimo būdai? 2006 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamentas priėmė Strategiją dėl Baltijos jūros regiono formuojant Šiaurės dimensiją,  kurioje didelis dėmesys skiriamas valstybių narių santykiams su Rusija, o Kaliningrado sritis „dar išlieka anklavas, kenčiantis nuo daugelio socialinių, ekonominių ir ekologinių problemų, pavyzdžiui, didelės ekologinės rizikos, kurią kelia karinių bazių ir ginklų buvimas regione, nemažos sveikatos rizikos ir didelio organizuoto nusikalstamumo bei narkomanijos.”

ES atstovai siūlo skatinti regiono ekonominę plėtrą, Kaliningrado sričiai suteikiant platesnes ekonomines laisves. Mažinant organizuotą nusikalstamumą ir prekybą narkotinėmis medžiagomis bei ginklais, rekomenduojama aktyviau veikti ne tik regiono atskirų valstybių atitinkamoms institucijoms, bet ir pradėti vieningą bendradarbiavimą tarpvalstybiniu lygmeniu bei aktyviau įtraukti Europolą. Taip tikimasi pagerinti sienų kontrolę ir skatinti ekonominę regiono plėtrą (dabartinis Kaliningrado srities ekonominis atsilikimas kelia didelę ekonominę grėsmę visam regionui).

Taip pat reikia prisiminti, kad ES spalio mėnesį priėmė naują kovos su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu darbotvarkę, kurioje numatoma ne tik stiprinti sprogstamųjų ir kitų gyvybei pavojingų medžiagų paieškos tyrimų bazę, bet ir didelį dėmesį skirti kovai su organizuotu nusikalstamumu bei didinti regioninį bendradarbiavimą, kuris yra būtina sąlyga  Kaliningrado srities problemoms spręsti.

Kaliningrado srities klausimas kelia nerimą ne tik artimiausioms kaimynėms, bet ir visai ES. Tai, kad skiriama papildomų lėšų regiono kaimynystės politikai plėtoti, ekonominiam ir saugumo stabilumui didinti, leidžia tikėtis, kad situacija pamažu gerės. Kita vertus, reikia prisiminti, kad tiek politinis, tiek ekonominis Kaliningrado srities vystymasis priklauso nuo to, ką pasakys Maskva. Aišku tik viena: ši sritis vis dar tebėra karinis Rusijos poligonas prie Baltijos jūros, kurio kariniai resursai kitiems tarptautinės arenos veikėjams nėra tiksliai žinomi, o nekarinio saugumo grėsmės (nestabilumas, kaimyninių valstybių baimės ir t. t.) išlieka svarbus faktorius vertinant Kaliningrado srities padėtį regione.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras