Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo ir jo pirmojo pavaduotojo, Generalinio štabo viršininko, Jurijaus Balujevskio santykiai nesiklostė nuo pat pradžių. Dabar Balujevskis išėjo atostogų, o vėliau, kaip spėjama, atsistatydins. Jo įkandin Gynybos ministeriją, ko gero, galėtų palikti ir kiti aukšto rango generolai, nesutinkantys su Serdiukovo vykdomomis reformomis.

Kaip teigia Kremliaus šaltiniai, 2007 m. vasarį buvo parengtas įsakymas J. Balujevskį vietoj Sergejaus Ivanovo paskirti gynybos ministru. J. Balujevskis nuo 1996 m. vadovavo prestižiškiausiai Generaliniame štabe Vyriausiajai operatyvinei valdybai, buvo Generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas, nuo 2004 m. paskirtas Generalinio štabo viršininku. Kai gynybos ministru paskyrė A. Serdiukovą, tai generolams buvo nemaloni staigmena.

V. Putinas pasirinko Serdiukovą, kad jis sutvarkytų finansinius reikalus ir pažabotų korupciją karinėse žinybose. V. Putino prezidentavimo metais išlaidos padidėjo nuo 146 mlrd. rublių 2000 metais iki beveik trilijono rublių šiemet, tačiau naujos karo technikos pirkta mažiau nei devintąjį dešimtmetį, kai šalį valdė B. Jelcinas. Dauguma karininkų ir tarnaujančių pagal kontraktus kareivių gauna menkas algas – mažiau nei civiliai daugelyje Rusijos regionų. Milžiniškos karinės lėšos nuolatos lyg išgaruotų.

J. Balujevskis nebuvo užkliuvęs dėl karinio biudžeto švaistymo. Nuo 1996 m. V. Putinas jam pavedė vesti derybas su JAV, NATO, Kinija ir kt.  2002 m., kai vyko Rusijos ir NATO tarybos posėdis, Balujevskis neoficialiai sakė straipsnio autoriui, kad daugiapolio pasaulio idėja – tai nesąmonė, kad Rusijai reikia draugauti su Vakarais, NATO ir JAV. Tačiau pradėjus keistis politinei konjunktūrai, generolas Balujevskis prabilo apie tai, kad JAV PRGS planai  Europoje ir Sutartis dėl įprastųjų ginkluotųjų pajėgų Europoje nukreipti prieš Rusiją. Gruodį generolas vardijo, kad Generalinis štabas žino, kad Baltijos šalys nedraugiškais tikslais sukaupė 430 šarvuotųjų mašinų, o Estija dar ir inkasatorių šarvuočių.

Balujevskio lankstumas jam padėjo prisitaikyti prie įvairių viršininkų, kilti karjeros laiptais, tačiau į JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice, Pentagono vadovo Roberto Gateso ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą, nesenai įvykusį Maskvoje, J. Balujevskio nepakvietė. Vietoj jo dalyvavo  Generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas generolas Aleksandras Burutinas, buvęs V. Putino patarėjas. Būtent Burutinas dabar numatytas į Balujevskio vietą.

Atrodo, kad Serdiukovas pasirengęs iš esmės reformuoti ir optimizuoti karines struktūras. Numatoma sumažinti jų valdymo struktūrų vaidmenį ir skaičių. Iki 70 proc. karo gydytojų, teisininkų, žurnalistų, vadinamųjų užnugario darbuotojų pagal Serdiukovo užmojus turėtų tapti civiliais. Rengiamos varžytinės parduoti kariškių nekilnojamąjį turtą, iš jų ir itin prestižinėje vietoje esantį karinį miestelį Rubliovo plente (rus. Рублевское шоссе). Už gautus pinigus planuojama pagaliau išspręsti neturinčių butų karininkų problemą.

A. Serdiukovo vykdomoms reformoms aršiai priešinasi dalis generaliteto. Nežinia, ar tai padės sumažinti vagysčių skaičių ir išlaidas, tačiau nieko nedaryti taip pat negalima. Nepatenkinti visi priklausantys karinei sistemai. Tiek generolai, karininkai, tarnaujantys pagal kontraktus kareiviai, tiek šauktiniai turi savo bėdų ir priekaištų. Tarp jų lyderių kol kas nėra, tačiau jų galėtų atsirasti.

Pagal 2008 m. kovo 27 d. „Новая газета“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.