Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija reikalauja prisijungimo prie priešraketinės gynybos

2008 04 11

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusijai turi būti suteiktas nuolatinis priėjimas prie planuojamos JAV priešraketinės gynybos sistemos Rytų Europoje. Šis S. Lavrovo pasisakymas pasirodė po Sočyje įvykusio D. W.  Busho ir Vladimiro Putino susitikimo.

Kaip per interviu pareiškė S. Lavrovas, Rusija yra suinteresuota dviem dalykais: nuolatiniu rusų pareigūnų dalyvavimu ir patikimomis stebėjimo technologinėmis priemonėmis. Kitaip tariant, Rusija nori žinoti, „kur radarai žiūri“.

Pasak S. Lavrovo, JAV pasiūlė leisti rusų pareigūnams periodiškai lankytis priešraketinės gynybos sistemos įrengimuose ir pasiūlė šį bendradarbiavimą remti abipusiškumu.

JAV planuoja įrengti 10 raketų gaudomųjų naikintuvų Lenkijoje ir radarus Čekijoje. Vašingtono teigimu, priešraketinė sistema skirta apsiginti nuo tokių valstybių kaip Iranas. Tuo tarpu Rusija ilgą laiką JAV priešraketinės gynybos Europoje planus vertina kaip grėsmę.

Lenkijos vyriausiasis derybininkas priešraketinės gynybos klausimais Rusijos reikalavimus pavadino pernelyg nerealiais. Čekijos pareigūnai taip pat pridūrė, kad nuolatinis rusų pareigūnų buvimas nereikalingas.

Ar Rusija atsakys į JAV priešraketinės gynybos sistemos planus, panašius įrenginius įdiegdama tokiose valstybėse kaip Kuba ar Venesuela? S. Lavrovas atsakė: „Rusija atsakys karinėmis ir techninėmis priemonėmis“.

Pagal 2008 m. balandžio 9 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras