Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Šiuolaikiniai Rusijos oligarchai (1)

Aurimas Dunauskas
2008 04 15

Terminas „oligarchai“ Rusijoje išpopuliarėjo 1996 metais. Tų pačių metų lapkričio mėnesį „Financial Times“ pasirodė Boriso Berezovskio, dar vadinto „pilkuoju Kremliaus kardinolu“ bei „Kremliaus krikštatėviu“, interviu, kuriame jis teigė, kad Boriso Jelcino perrinkimas Rusijos prezidentu buvo suorganizuotas septynių bankininkų. Jo žodžiais tariant, šiems septyniems bankininkams priklausė pusė visos Rusijos ekonomikos. Net jei tokius žodžius priskirtume subjektyviam B. Berezovskio požiūriui į tikrovę ar perdėtam galios pojūčiui, jie vis dėlto taikliai reziumavo B. Jelcino prezidentavimo laikų oligarchijos ypatumą: turto ir politinės įtakos samplaiką.

B. Jelcinui pasitraukus iš valdžios, susidarė oligarchų „aukso amžiaus“ pabaigos įspūdis. Apie tai, atrodo, liudija ne tik B. Berezovskio, 2000 m. pasirinkusio savanorišką tremtį Didžiojoje Britanijoje, likimas, bet ir išgarsėjusi „Jukos“ byla. Vakarų pasaulio žiniasklaida su išgąsčiu rašė apie Vladimiro Putino pradėtą „oligarchų medžioklę“, „gerbiamų verslininkų“ persekiojimą ir laisvosios rinkos Rusijoje pabaigos pradžią. Nebuvo užmirštas ir daug triukšmo sukėlęs V. Putino pareiškimas apie oligarchų klasės eliminavimą. Michailas Chodorkovskis, pagrindinis asmuo „Jukos“ byloje, kaip žinia, atsidūrė kalėjime, ir kai kurie žiniasklaidos organai bandė tai interpretuoti kaip beveik išskirtinai politinę bylą.

Akylesni politikos apžvalgininkai M. Chodorkovskio atvejui priešpriešino neišvykusių iš Rusijos oligarchų, kurių niekas ne tik nepersekiojo ir neteisė, bet kurių finansinė padėtis V. Putino valdymo metais tik sustiprėjo, pavyzdį. Tarp jų – Olegas Deripaska ir Romanas Abramovičius, du patys turtingiausi Rusijos oligarchai, reprezentuojantys senąją, B. Berezovskio laikų oligarchijos gvardiją. Tačiau B. Berezovskiui telieka džiaugtis jam suteiktu politinio pabėgėlio statusu Didžiojoje Britanijoje ir dalintis mintimis apie autoritarizmo grėsmę Rusijoje, o R. Abramovičius, O. Deripaska ir kiti oligarchai toliau užsiima pelningais verslo Rusijoje reikalais.

V. Putinui prikišamas noras suvesti sąskaitas su oligarchais įgauną apčiuopiamą formą tik tais atvejais, kai pastarieji viešai prabyla apie savo iniciatyva įgyvendinamas politines ambicijas, kurios nesutampa su oficialiąja Kremliaus politikos linija ar netgi jai grasina. V. Putinas tikrai neturi nieko prieš turtingus žmones Rusijoje. Vakarų žiniasklaidos baimę dėl „gerbiamų verslininkų“ likimo po „Jukos“ bylos išsklaido statistiniai duomenys: vien 2007 m. Rusijoje atsirado 40 naujų milijardierių ir šiuo metu jų yra 101*. Šie skaičiai atspindi ne tik Kremliaus palankumą šiuolaikiniams oligarchams, bet ir rodo, kad jie yra vienas svarbiausių valdžios svertų Rusijoje.

Valdžia ir finansai Kremliuje susipynę kaip ir B. Jelcino laikais. Tik tai, kas anuomet vadinosi iškalbingu žodžiu „šeima“, V. Putino valdymo metais pavirto „korporacija“, sudaryta iš prezidento pasitikėjimą užsitarnavusių žmonių.

Dar 2005 m. laikraštis „Nezavisimaja gazeta“ rašė apie septynis artimus V. Putino aplinkos žmones, kurie užėmė atsakingas pareigas valdančiosiose šalies institucijose ir kartu vadovavo didžiosioms Rusijos įmonėms. Tarp jų – naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, vadovavęs bendrovei „Gazprom“, taip pat dabartinis finansų ministras ir vicepremjeras Aleksejus Kudrinas, užimantis brangakmenių gavybos lyderės Rusijoje** „Alrosa“ bei antro pagal dydį šalies banko „Vneštorgbank“ stebėtojų tarybos pirmininko postus. Į naujųjų oligarchų ratą įeina ir artimas V. Putino patarėjas Viktoras Ivanovas („Aeroflot“), buvęs Kremliaus administracijos vadovas Aleksandras Vološinas („Jungtinės energijos sistemos“), Vladimiras Jakuninas („Rusijos geležinkelių“ prezidentas), Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojai Igoris Sečinas („Rosneft“) bei Vladislavas Surkovas („Transnefteprodukt“). Septynių pagrindinių Kremliaus aukšto rango valdininkų vadovaujamų įmonių pelnas kartu paėmus 2004 m. siekė 11 milijardų dolerių, o bendra visų įmonių vertė – 222 milijardus dolerių, t. y. 40 proc. viso Rusijos BVP. Apžvalgininkų nuomone, 2007 m. V. Putino klanas valdė beveik pusę šalies ekonomikos, tačiau, turint omenyje ilgą laiką vykdomą privačių įmonių nusavinimą ir naujų monopolinių įmonių steigimą („Olympstroj“, „Avtodor“)***, manytina, kad realūs šalies ekonomikos kontrolės mastai yra didesni, nei spėjama.

Reikšminga tai, kad Rusijos prezidento poste D. Medvedevui pakeitus V. Putiną, žmonės, vadovavę strategiškai svarbioms Rusijos įmonėms, išliks tie patys. Tai rodo neseniai paskelbtas 22 kandidatų į didžiausių valstybės kompanijų vadovus sąrašas****. Galima daryti išvadą, kad visi didžiųjų valstybinių įmonių vadovai, kurių pavardės figūruoja šiame sąraše, geriausiai atspindi šiuolaikinę Rusijos oligarchiją, kurios rankose politinė valdžia neatskiriama nuo ekonominės. Jos dėka V. Putino komanda toliau valdys strategiškai svarbias (ir pelningas) šalies ekonomikos šakas.

V. Putino politika pasižymėjo gudria ir pasiteisinusia taktika. Pašalindamas iš politinės scenos nepaklusnius oligarchus, prezidentas negalėjo nesulaukti paprastų rusų pritarimo, juolab kad su B. Jelcino laikmečio oligarchų iškilimu asocijuojasi šalies ekonominis nuosmukis ir eilinių piliečių skurdas. O šiuolaikiniai oligarchai ne tik tapo V. Putino atkuriamos Rusijos galybės įrankiu, bet ir, atlikdami reikšmingą vaidmenį politinėje scenoje, leido buvusiam prezidentui laviruoti demokratijos labirintuose nepaleidžiant iš rankų tikrosios valdžios svertų.

Nuorodos:

*http://gzt.ru/business/2008/02/15/161510.html

http://www.lexpress.fr/info/monde/dossier/russie/dossier.asp?ida=467467&p=1

**http://www.rosbalt.ru/2008/3/28/405122.html

***http://www.lesechos.fr/info/inter/300222084.htm

****http://www.newsru.com/russia/06feb2008/team.html

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras