Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Draugo Napoleono kompleksas

Andrejus Piontkovskis
2008 04 19

Dauguma Rusijos komentatorių, tiek „liberalios“, tiek „patriotinės“ pakraipos, stebėdami didėjančią ir visas racionalias ribas peraugančią Kremliaus propagandos antivakarietišką retoriką, yra linkę ją interpretuoti kaip išskirtinai vidaus politikos įrankį.

Teigiama, kad valdžia sąmoningai kursto antivakarietišką isteriją, siekdama mobilizuoti mases, sukurti apgultos tvirtovės atmosferą, kurioje lengva užgniaužti bet kurią vidinę kritiką, paskelbiant kritikus išdavikais, elgetaujančiais prie Vakarų valstybių ambasadų. Iš tiesų Rusijos valdžia puikiai bendradarbiauja su Vakarų partneriais ir jau seniai integravosi į esą nekenčiamus Vakarus, investuodami ten savo pinigus, perkeldami savo sąskaitas, pirkdami jachtas, poilsiavietes ar futbolo klubus. Valdžios atstovų vaikai važiuoja į Vakarus studijuoti, o žmonos – gimdyti. Todėl kiekviena rimta priešprieša su Vakarais ar ypač „šaltasis karas“ paprasčiausiai neįmanomas. Nes Vakarų partneriai bet kada be ceremonijų gali nusitaikyti į jautriausias dabartinio Rusijos valdžios elito vietas, pavyzdžiui, tokias kompanijas kaip Milhouse ir Gunvor, kurių savininkai yra ryškiausi megakorupcijos aukščiausio Rusijos valdžios lygmens simboliai.

Grakšti koncepcija, kuri labai primena nemirtingo George‘o Orwelo „Gyvulių ūkio“ finalinę sceną. Įtikinama interpretacija, bet vis dėlto ne visa. Ji paaiškina bendrą Rusijos užsienio politikos kryptį, bet ne aistringus, iki chamiškumo nusiritančius pareiškimus, skelbiamus apie amžinai mylimus ir nekenčiamus Vakarus. Nepaaiškina nuolatinio piktinimosi „pažeminimais“ ir „į mus nusivalo kojas“, kurį keičia liguistas tuščiagarbiškumas - „nebeklūposime prieš juos“.

Pavyzdžiui, įdomu buvo stebėti sumišusį oficiozą propagandininką, kuris nežino, kuriais varpais skambinti po Bukarešto ir Sočio: ar toliau piktintis bandymais „pažeminti“, ar trimituoti pergalingai, jog „atsitiesėme“. Penkiolika metų Rusijos „politinis elitas“ daužo galvą į „kovos su NATO plėtra“ siena, puikiai suprasdamas, jog jokios karinės grėsmės Rusijai iš Vakarų nėra. Erzina ne „NATO karinės mašinos invazija į Rytus“, bet Rusijos kaimynių bėgimas į Vakarus.

Orwelo aprašytas draugas Napoleonas, nepaisant savo odioziškumo, turėjo bent jau didelį ideologinį projektą. Savo mastais prilygstantį ūkio šeimininkų projektui, buvo ir kovos už šį projektą herojinė epocha. Todėl jis ir buvo priimtas galiausiai į žmonių gretas, kai nutarė tapti buržua.

Na, o ką turi Rusija? Kalbant apie Rusijos kolektyvinį nuogą karalių, tai jam prašmatnius drabužius visai neseniai pasisiūlė pasiūti Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius, pasaulinės ekonomikos ir politikos katedros dekanas, Aukštosios ir gynybos politikos tarybos pirmininkas, žurnalo „Rusija ir globalinė politika“ redakcinės kolegijos pirmininkas, istorijos mokslų daktaras S. A. Karaganovas.

Pasak jo koncepcijos, pasaulis perėjo į naują priešpriešos stadiją. Vyksta įnirtinga kova tarp dviejų vystymosi modelių – liberaliai demokratinio kapitalizmo, kuris tradiciškai būdingas Vakarams, ir autoritarinio kapitalizmo.

Štai kaip viską sklandžiai išaiškino daugybės garbingų titulų turėtojas. Pasirodo, tai Rusija nenori žaisti vienoje smėlio dėžėje su tradiciniais Vakarais. Mūsų, autoritarinių kapitalistų, kartu su didžiąja Kinija – pusantro milijardo žmonių. Kaip kažkada buvo sakoma, jog albanų kartu su didžiąja Sovietų Sąjunga buvo daugiau nei du šimtai milijonų. Ir kaip aiškina mokytojas Karaganovas – Rusija taps išskirtinio vystymosi modelio ašimi.

„Suvereni, klestinti, geriau valdoma Rusija taps pavyzdžiu toms kaimynėms, kurios pavargo nuo skurdo, chaoso, neapibrėžtumo, Taip pat ir autoritariniams kai kurių valstybių vadams daug patogiau gyventi šalia tvirtos, nuoseklios ir į kitų suverenitetą nesikėsinančios Rusijos.“

Ar galima nuostabiau pasakyti? Ir tegu saugo autoritarinius vadovus per kartų kartas geriau valdoma ir nuo skurdo, chaoso bei neapibrėžtumo išsilaisvinusi Rusija...

Parengta pagal Grani.ru

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras