|
Sovietmečio dvelksmas moderniu veidu (2)
Darius Varanavičius, politologas, žurnalo Valstybė redaktorius 2008 04 18
Neseniai Maskvoje įvyko partijos Vieningoji Rusija suvažiavimas, kurio apogėjumi tapo kadenciją baigiančio prezidento sutikimas tapti šios politinės jėgos lyderiu bei būsimoje šalies vyriausybėje užimti ministro pirmininko postą po to, kai prezidento priesaiką duos jo įpėdinis Dmitrijus Medvedevas.
Ką gi, iš esmės Vladimiras Putinas nepateikė jokios sensacijos, nes dar prieš rinkimus, atsakydamas į žmonių prašymus nesitraukti iš valdžios, pasakė trumpai ir aiškiai: jei prezidentu bus išrinktas D. Medvedevas, sutiksiu vadovauti vyriausybei. Viskas logiška ir nuoseklu siekiant išsaugoti specialiųjų tarnybų sukurtą valdžios piramidę. Tačiau tai, su kokia pompastika buvo atlikta ši rokiruotė, visu šimtu procentų priminė tuos laikus, kai centrinis sovietinės televizijos kanalas dienų dienas transliuodavo Komunistų partijos suvažiavimus, brėždavusius Sovietų Sąjungos (SSRS) kryptį į ateities penkmečius. Tiesa, paskutiniuoju SSRS gyvavimo laikotarpiu, kai dar vykdavo ir liaudies deputatų suvažiavimai, jau būdavo šiokios tokios intrigos, nes Baltijos respublikose liaudies deputatais buvo išrinkti ne vien komunistai, išsišokdavo šviesios atminties akademikas Andrejus Sacharovas, o Michailui Gorbačiovui atvirai oponuodavo Borisas Jelcinas. Kitaip tariant, sovietinėje sistemoje pagaliau atsirado opozicijos apraiškų ir jos rodė tokį potencialą, kurio nebebuvo galima taip paprastai užgniaužti.
Šiandien Vieningoji Rusija tokių klaidų nebekartoja. Visi kalba ir ploja į vieną taktą, drausmingai ir džiaugsmingai keldami rankas už vienintelį lyderį, kuris, Vakarams atsukęs jauną ir tariamai liberalų D. Medvedevo veidą, ir toliau savo šalyje galės tvarkytis kaip nori.
Tačiau iš asmeninio naujojo Rusijos prezidento nuolankumo savo mokytojui bei iš kai kurių pačių naujausių politinių šios šalies judesių galima aiškiai suprasti, kad jos pozicijos nesikeis. Pavyzdžiui, šią savaitę pareigas vis dar einantis prezidentas V. Putinas Užsienio reikalų ministerijai davė nurodymą padėti Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojams. Vietinė valdžia, be abejo, po tokių Kremliaus žingsnių triumfuoja ir netgi laiko šį V. Putino nurodymą jų nepriklausomybės pripažinimu de facto. O Maskva, nepaisydama Gruzijos perspėjimų apie mėginimus pažeisti jos suverenitetą, po truputį siunčia signalus pasauliui, kad Kosovo pripažinimas dar turės savo geopolitinių pasekmių. Tai, su kokia skuba ir kokiomis priemonėmis į šį V. Putino nurodymą reagavo Tbilisis (iškart sušaukta Gynybos taryba), leidžia prognozuoti, kad įtampą šiame regione bus siekiama išlaikyti arba net didinti. Prie to dar galima pridėti ir Gruzijos bendradarbiavimą su NATO, kuris gali perkelti dvišalį konfliktą į platesnius tarptautinius vandenis, nes Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos jau spėjo apsikeisti griežtais pareiškimas dėl minėtųjų atsiskyrimo nuo Gruzijos siekiančių kraštų. Tačiau, nepaisant to, gali būti, kad balandžio pabaigoje Rusijos Federacijos Taryba svarstys Šiaurės Osetijos (respublika, esanti Rusijos sudėtyje) kreipimąsi dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo.
O juk Kremlius gali manipuliuoti ne tik autonomijomis Kaukaze. Yra dar ir Padnestrė Moldovoje, kuriai irgi galima bandyti taikyti Kosovo precedentą.
Tačiau šalies viduje įtampos nesijaučia. Ją puikiausiai užgožia pompastiškos šventės: Vieningosios Rusijos suvažiavimas, Gazprom jubiliejus, kuriame Rusijos elitą linksmino Deep Purple ir t. t. Kitaip tariant, šiandien, baigiantis prezidentinėms V. Putino kadencijoms, galima konstatuoti, kad sovietmečio nostalgiją šalyje jis pavertė savotišku išsipildymu, tik moderniu. Dominuoja nebe komunistai, o Vieningoji Rusija, jaunimas stoja ne į spaliukus, pionierius ar komjaunuolius, o į Naši organizaciją, ginkluotės gamybos apimtis didėja, o lėšos, gautos už eksportuojamą naftą bei dujas, šiek tiek palopė socialines skyles, todėl vidutiniai Rusijos gyventojai vėl pradėjo jausti tą savotišką sovietinį tikrumą dėl rytdienos. O jo buvimas užtikrina visuomenės paramą bet kokiems valdžios žingsniams, nes Rusijai visuomet buvo būdingas žmonių susimenkinimo prieš valdančiuosius sindromas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |