Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Grėsmė taikai Afrikos rage

Lina Kriaučionytė
2007 03 07

www.dawn.com/2007/01/10/top13.htmAfrikos rage įsikūręs Somalis ribojasi su Džibučiu, Etiopija ir Kenija. Toks kaip šiandien Somalis tapo po britiškojo Somalio šiaurinės provincijos ir itališkojo Somalio pietinės provincijos susivienijimo 1960 metais. Nepaisant somalių atskyrimo kolonijiniu laikotarpiu, jie išliko viena vientisiausių ir darniausių Afrikos tautų. Somalių taip pat gyvena kaimyninėse valstybėse, ir jų pastangos susivienyti yra bene didžiausias konflikto šaltinis. 

Pilietinio karo ir chaoso nualintas kraštas neseniai pergyveno dar vieną karinį smūgį: šalyje susirėmė Somalio islamistų, laikinosios vyriausybės ir kaimyninės Etiopijos pajėgos. Į šią kovojančią mišrainę aitrių pipirų dar kaip reikiant pribėrė amerikiečių karinės atakos -  buvo bombarduojamos  ryšiais su „Al-Qaeda“ įtariamų islamistų citadeles. 

Somalio vyriausybės pajėgos ir jų sąjungininkai etiopai nugalėjo islamistų grupuotę, kontroliavusią pietinę Somalio dalį šešis mėnesius. Per šį laikotarpį islamistų teismai (Union of Islamic Courts; UIC) sugebėjo įveikti savivalę, kuri žlugdė Somalį pastaruosius 16 metų ir suskaidė jį į feodus pagal  karų vadus. Baiminamasi, kad po šių atakų karo veiksmai vis dar gali peraugti į regioninį konfliktą. Kas ateityje laukia taikos besitikinčių Afrikos rago gyventojų? 

Kaimynų etiopų interesai

Etiopija, kuri kariavo su Somaliu du kartus, atsargiai ir įdėmiai stebi savo rytinį kaimyną. Somaliai nekenčia etiopų iš dalies dėl to, kad jie yra krikščionys, bet labiausiai todėl, kad Etiopija kaip kolonijinį palikimą valdo Ogadeno valstiją, kurioje dauguma iš dviejų milijonų žmonių yra somaliai. Ši valstija užima trečdalį Etiopijos. Be jokios abejonės, pastaroji visomis įmanomomis priemonėmis mėgins šią teritoriją išlaikyti, nors ir apgyventą svetimtaučių.

Radikalieji islamistai ir užvirė košę kėsindamiesi užgrobti rytinį Etiopijos somališkai kalbančių gyventojų regioną – Ogadeną. Jie nuolat kaltino vyriausybę dėl palankumo Etiopijai. Už tai Somalio laikinoji valdžia apkaltino islamistų lyderius turint ryšių su „Al-Qaeda“. Kitas krikščionių etiopų interesas sutampa su  amerikiečių, kurie pasiryžę užkirsti kelią fundamentaliojo islamo plėtrai Afrikoje, juolab kad didžiulė gyventojų dalis yra somaliai.

Kiek pagrįsti kaltinimai terorizmu?

Iš pradžių islamistų teismai buvo suformuoti Somalio sostinėje Mogadiše, verslininkams finansiškai parėmus keletą musulmonų teismų. Tai buvo mėginimas įvesti tvarką įstatymų nesilaikančiame didžiausiame šalies mieste. Bet kol teismai teisė nusikaltėlius, islamistų karinėse grupuotėse atsirado elementų, siekiančių sukurti islamišką valstybę. Tuo susirūpino Etiopijos vyriausybė. Mat islamistai netrukus išplėtė savo valdžią į centrinį ir pietų Somalį ir įdiegė šariatą (musulmonų religinių normų visuma). Vyriausybė, siekdama sutrukdyti  islamistų užmojus sukurti islamišką valstybę šioje vadinamojoje „niekieno“ žemėje, apkaltino juos įvykdžius kruvinus išpuolius sprogdinant automobilius praėjusių metų gruodį ir ketinimu nužudyti prezidentą Abdulą Jusufą. Tačiau islamistų teismai neigė bet kokias sąsajas su „Al-Qaeda“ bei kaltinimus Somalyje įkūrus teroristų rengimo stovyklą. Tačiau Vakarų diplomatai įsitikinę, kad mažos „Al-Qaeda“ karinės grupės, tarp jų ir užsieniečių, vis dėlto dirbo šioje šalyje. Jų manymu, bent keturios atakos, nukreiptos į JAV ir Izraelio taikinius Rytų Afrikoje, vienaip ar kitaip susijusios su Somaliu.

Kas nutiko islamistams?

Islamistų teismų vadovas Šarifas Ahmedas rašė Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungai ir JAV, kviesdamas tarptautinę bendruomenę kurti draugiškus santykius, pagrįstus abipuse pagarba. Savo laiške jis neigė teikiąs prieglobstį islamistų ekstremistams ar lojalioms „Al-Qaedai” grupuotėms. Tačiau kitas aukšto rango islamistų teismų lyderis yra JAV sudarytame asmenų, susijusių su teroristais, sąraše. Dabar nuogąstaujama, kad teismai veikia kaip sukilėlių grupė. Dauguma islamistų pabėgo dar iki Etiopijos puolimo. Kai kurie yra pietuose prie Kenijos sienos, kur JAV ir įvykdė oro atakas prieš juos ir įtariamus „Al-Qaeda” vadus.

Kitos grėsmės taikai

Kai kurie karo vadai, prieš 15 metų siekę kontroliuoti sostinę Mogadišą, dabar sugrįžo į ją. Jie prižadėjo nuginkluoti genčių pagrindu sudarytas savo ginkluotąsias grupuotes ir prisidėti prie valstybinės kariuomenės. Bet kol jie apie tai diskutuoja su prezidentu A. Jusufu, kova tarp ginkluotų jų vyrų tebevyksta. Baiminamasi ir galimo etiopų puolimo. Visi svarbiausi miesto taškai, tokie kaip jūrų ir  oro uostai, yra valdomi vyriausybės ir etiopų pajėgų. Be to, nors vyriausybė teigia turinti 10 tūkstančių kareivių, žurnalistai tvirtina, kad dauguma jų yra seni šauktiniai, netinkami mūšiui.

Šiuo metu nusiginklavimo procesas yra sutelktas į pavienius asmenis, o dauguma genčių į ginkluotę ir toliau investuoja milijonus. Nė viena gentis nenusiginkluos, kol to nepadarys kita. Taigi nusiginklavimas turi būti vykdomas skaidriai, aiškiai ir visiems vienu metu. Taip pat gentys tikėsis kompensacijos už savo atiduodamų ginklų arsenalą. Žinoma, tai bus neįmanoma, jei valdžia nepasirūpins taikdarių parama.

Šiuo metu JT Saugumo Taryba Afrikos taikdarių pajėgas remia 8 tūkst. karių. Vis dėlto susumavus visas aplinkybes matyti, kad šios pajėgos susiduria su rimta problema. Etiopai, kurių pajėgas sudaro maždaug 15 tūkst. karių, teigia norintys grįžti namo, nes jų buvimas Somalyje piktina daugelį šalies gyventojų. Už sprendimą siųsti pajėgas į Somalį Etiopijos premjeras brangiai moka ir namuose. Jo parama Somalio vyriausybei sukėlė Etiopijos gyventojų nepritarimą. Arabų lyga ir Afrikos Sąjunga paragino Etiopiją atitraukti karius iš Somalio. Taigi tik Uganda gali pasiūlyti 1,5 tūkst. Karių, ir šiam sprendimui dar turi pritarti parlamentas. Afrikos Sąjunga ir tarpvyriausybinė organizacija IGAD, remianti Trečiojo pasaulio valstybių plėtrą, mėgina suburti karines pajėgas. JAV ir ES, neketindamos likti nuošalyje, žadėjo finansuoti operaciją.

***

Greitai plintanti islamistinių teismų galia Somalyje netrukus privertė susiimti laikinąją šalies vyriausybę, kaimynus etiopus ir netgi JAV. Visi jie turi savų interesų, kurie taiką nustūmė į paskutinę vietą. Deja, optimistinių tendencijų šiame regione kol kas nematyti. Nestabili situacija kaimyninėse valstybėse, religijų priešprieša ir netvirta valdžia yra tiesiog puiki terpė maištui, karui, visuomenės nepasitenkinimui.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras