Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Ar važiuos „Miški“ piketuoti į Tynismiagi aikštę? (4)

Vadimas Juška
2008 04 20

Vos tik įkurtas judėjimas „Naši“ („Mūsiškiai“, suprask – savi, tie, kurie neišduos, tokie pat kaip ir tu) Rusijos internetiniame folklore gavo iškart du pavadinimus – „našiSStai“ ir „putinjugendas“, abu jie asocijuojasi su Trečiojo Reicho ideologija. Kaip bebūtų ironiška, šie vardai prigijo, nors oficialiai „Naši“ save vadina „antifašistiniu demokratiniu jaunimo judėjimu“. Bet vien pažvelgę į jų tinklalapį http://www.nashi.su/ matome tokias pat spalvas, kokios vyravo nacionalsocialistų simbolikoje, ir propagandos stilių, kuris labai panašus į gebelsiškąjį.

Žinoma, kiekvienas žmogus ar žmonių grupė turi teisę reikšti savo politinius įsitikinimus, nuomonę, bet stebint „našistų“ veiklą kyla klausimas, ar tikrai šis judėjimas turi savarankišką, niekieno nediktuojamą ideologiją. Tereikia prisiminti kelis plačiau nuskambėjusius Kremliaus konfliktus su užsienio valstybėmis – pirmiausia su Jungtine Karalyste ir Estija. „Naši“ judėjimas tapo tarsi Kremliaus politinio kompaso rodykle, po pirmųjų konflikto akimirkų „našistai“ tarsi savo iniciatyva, neraginti, kaip įprasta Rusijoje, „iš aukščiau“, rinkosi į piketus ir demonstracijas prie šių valstybių diplomatinių misijų. Niekieno netrukdomi pradėjo Estijos ambasados blokadą, kurios kulminacija buvo Estijos ambasadorės Marinos Kaljurand spaudos konferencijos nutraukimas.

Dar reikėtų prisiminti ir „našistų“ išpuolius prieš Kremliaus oponentus Garį Kasparovą, Michailą Kasjanovą, laikraštį „Kommersant“. Tad galima pasakyti: kas nepatinka Kremliui, tas yra judėjimo „Naši“ politinis priešas.

Liūdniausia, kad visi šie „Naši“ veiksmai pirmiausia atsigręžia prieš pačią Rusiją. Juk paprastas Lietuvos informacijos gavėjas šią organizaciją sutapatina su eiliniu Rusijos piliečiu, jaunuoliu ar mergina. Matydamas šios organizacijos narius vieningai pritariančius oficialiai Kremliaus politikai, besiveržiančius į Talino centrą „stovėti atminties sargyboje“ Tynesmegio aikštėje, girdėdamas neteisėtai perėjus Lietuvos valstybinę sieną, paprastas Lietuvos gyventojas susidaro nuomonę, kad visi Rusijos gyventojai (ar bent didžiuma jų) interpretuoja istoriją sovietine dvasia ir išsilaisvinusias iš SSRS Baltijos valstybes laiko savo įtakos zona.

Įdomu tai, kad „Naši“ judėjime nedalyvauja nors truputį įtakingesnių Kremliaus politikų ar valdininkų vaikai. Ir tai suprantama, nes daugelio Kremliaus politikų vaikai studijuoja ES valstybėse, jose gyvena ar turi verslo interesų. Juk Estijos užsienio reikalų ministerija parodė, kaip galima atsakyti į chuliganiškus „Naši“ išpuolius: „našistams“ paprasčiausiai nebeišduodamos Šengeno zonos vizos, nes Estijos valstybė, suprantama, nenori, kad „našistai“ ir toliau keltų šalyje tautinę nesantaiką, stovėdami apsirengę sovietinio kario – okupanto uniformomis Talino centre.

Neseniai „našistai“ suorganizavo savo antrinę organizaciją „Miški“ („Meškiukai“). Žinant, kad Rusijoje niekas nevyksta šiaip sau, manau, ne vienas bent kiek politika besidomintis žmogus laužė galvą, kokiam įvykiui rengiamasi. Tačiau prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie savo įpėdinį Dmitrijų Medvedevą „Miški“ akcijos prasmė išaiškėjo. „Naši“ save vadino „Putino linijos rėmėjais“, o „Miški“, akivaizdu, yra puikiai apgalvota viešųjų ryšių akcija siekiant populiarinti išrinktąjį Rusijos prezidentą (mažieji „Miški“ ir pavadinimu artimi Medvedevui: jis tarsi turėjo parodyti jaunesnę V. Putino pamainą, meškos (rus. medved) jaunikliai rusų kalba vadinami „miški“). Taigi „Miški“ įsteigimas ir praėję prezidento rinkimai Rusijoje nebuvo paprastas sutapimas.

Sunku įsivaizduoti, kad kurioje kitoje šalyje, be V. Putino valdomos Rusijos, galėtų atsirasti panašus judėjimas. Ar gali pradinių klasių moksleivis suprasti, kokį jis neša plakatą, ar gali paaiškinti, už ką jis „myli Prezidentą“ ar kodėl jis „dėkoja Prezidentui už ramią vaikystę“? Nors oficialiai skelbiama, kad šis judėjimas „neturi politinės potekstės“, kitaip kaip zombiavimu nuo pat vaikystės to pavadinti neįmanoma.

Grįžkime į gūdų sovietmetį: Komunistų partija rengė sau pamainą, buvo spaliukų, pionierių, komjaunuolių organizacijos, auginusios ir ugdžiusios kadrus Komunistų partijai, kuri buvo vienvaldė.

„Miški“ padaliniams vadovauja judėjimo „Naši“ aktyvistai, vadinami vadovais. Vadovavimas vaikams jiems yra tramplinas kilti hierarchijos laiptais „Naši“ organizacijoje. Viskas priklauso nuo vadovo aktyvumo. Štai, pavyzdžiui, „meškiukų“ vadovas, kuris sugeba organizuoti 10 akcijų, vadinamas „medved šatun“ (rus. meška nenuorama), sujungęs 10 kiemų vadovas jau kyla dar laipteliu aukščiau ir tampa „baltąja meška“, o pats vyriausias iš „Miški“ judėjimo vadovų vadinamas „ruduoju lokiu“.

Istorija turi savybę kartotis. Tą matome ir dabar Rusijoje: „Miški“, „Naši“ ir galiausiai viskas koncentruojasi ties „Vieningąja Rusija“ – tiesiog atkartojimas to, ką mes Lietuvoje per 18 nepriklausomybės metų spėjome pamiršti.

Panašios vaikų ir paauglių politizuotos, valdžios iniciatyva įkurtos organizacijos įmanomos tik totalitarinėse ar autoritarinėse valstybėse. Normalioje šalyje tokie judėjimai neįmanomi. Ar įmanoma įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, JAV savo iniciatyva (net su valdžios finansiniu ir politiniu palaikymu) susikurtų panašūs judėjimai, kurie mitinguotų prie Baltųjų rūmų, palaikydami karą Irake? Demokratinėse valstybėse tai neįmanoma.

Tad žiūrėti su ironiška šypsena į tokius judėjimus kaip „Naši“ ar „Miški“ negalima. Normaliai valstybei tokie judėjimai nereikalingi. Demokratinei santvarkai nereikia formuoti žmonių nuomonės nuo pat vaikystės. Demokratija tuo ir yra nuostabi, kad leidžia pačiai asmenybei susiformuoti pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą. Tokie judėjimai, kokie dabar gimė Rusijoje, pranašauja nemalonią perspektyvą tiek pačiai Rusijai, tiek ir jos kaimynėms.

Pagal Rusijos konstituciją asmuo gali dalyvauti politinėje veikloje sulaukęs pilnametystės. Tačiau plačiai buvo nušviesta, kaip Rusijos prezidentas V. Putinas asmeniškai lankėsi „našistų“ sąskrydyje prie Seligero ežero. Taigi nėra abejonių, kad judėjimas „Miški“ yra inspiruotas Kremliaus. Visas pažangus pasaulis smerkia vaikų įtraukimą į karinius konfliktus Afrikoje. Vaikų įtraukimas į politiką, kurioje jie patys to nesuprasdami atlieka statistų vaidmenį, yra ne mažiau smerktinas.

Į klausimą, ar važiuos „Miški“ piketuoti į Tynismiagi aikštę, galima atsakyti: važiuos, tikrai važiuos, kai tik to panorės Kremlius.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras