Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Uffe Ellemann-Jensenas. Pavojingi NATO signalai

2008 04 22

NATO viršūnių susitikime Bukarešte buvo duoti du pavojaus signalai. Pirmiausia, Rusija atstatė interesų sferą Europoje, kur valstybės negali siekti savo užsienio politikos tikslų be Maskvos pritarimo. Antra, visos NATO valstybės narės gali šantažuoti savo partneres, kad pastarosios remtų jų siaurus politikos tikslus.

Pirmasis signalas buvo išsiųstas, kai prieštaraujant kelioms didžiosioms Aljanso valstybėms – Prancūzijai ir Vokietijai – Ukrainai ir Gruzijai nebuvo pasiūlytas Narystės veiksmų planas. Antrasis signalas – Graikijai sėkmingai pavyko vetuoti Makedonijos narystę.

Konfliktas tarp Graikijos ir Makedonijos dėl pastarosios šalies pavadinimo prasidėjo dar 10 dešimtmetyje. Makedonija sutiko pakeisti šalies vėliavą ir herbą ir patvirtino neturinti jokių teritorinių pretenzijų į Graikijoje tokiu pačiu pavadinimu esančią provinciją. Tik Skopjė nesutinka keisti šalies pavadinimo, kaip siūlo kaimyninė Graikija.

Graikų veto dėl to, kad Makedonija nesutinka pakeisti pavadinimo, atrodo juokingas. Iš tiesų, pasak Uffe’s Ellemann-Jenseno, taip Graikija parodė, kad trūksta pasitikėjimo kitomis Aljanso narėmis. NATO valstybės narės turi išaiškinti Atėnams, kiek svarbi yra Makedonijos narystė Aljanse.

Daug rimtesnė yra Ukrainos ir Gruzijos problema. Rusija, argumentuodama, kad NATO plėtra kelia pavojų jos saugumui, elgiasi kaip Graikija. Kremlius įsitikino, kad elgesys kaip išpaikinto vaiko duoda savo rezultatų – teisę daryti įtaką buvusiose sovietinėse respublikose.

Tos valstybės narės, kurios prieštaravo, kad Narystės veiksmų planas (NVP) būtų pasiūlytas Ukrainai ir Gruzijai, argumentavo, kad šios valstybės esą nepasirengusios narystei. Buvo išsakyta abejonių dėl nacionalinio vieningumo šalyse, vidinių konfliktų bei politikos ir teismų reformų. Visgi, kaip teigia Uffe Ellemann-Jensenas, NVP savaime nereiškia NATO narystės. Atvirkščiai, NVP užkrautų didžiulę atsakomybę tiek Gruzijai, tiek Ukrainai.

Esminė problema lieka Europos politinės valios trūkumas vieningai stoti prieš Rusiją. Tai suteikia Kremliui galimybę su Europos valstybėmis veikti pagal principą „skaldyk ir valdyk“. Tuo būdu užkertamas kelias susiformuoti realiai veikiančiai ES bendrai užsienio ir saugumo politikai.

Pagal http://www.project-syndicate.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras