Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusiškas NATO variantas – KSSO (1)

Evaldas Mikutis
2008 04 27

NATO viršūnių susitikimas Bukarešte patraukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį, tačiau analogiški susitikimai Rytuose, kur veikia NATO analogas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), praeina beveik nepastebimi. Tai atspindi ir realią organizacijų įtaką. NATO vienija galingiausias pasaulio šalis. Rytų blokas, Rusijos sukurtas siekiant išsaugoti įtaką posovietinėje erdvėje, gali pasigirti nebent autoritarinių diktatorių gausa.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, kurios ištakos siejamos su dar 1992 m. Dušanbėje pasirašyta Kolektyvinio saugumo sutartimi, buvo sukurta 2002 metais. Šis blokas taip ir netapo reikšmingas karine prasme. Blokas apima Vidurinės Azijos respublikas – Kirgiziją, Kazachstaną, Tadžikistaną; Armėniją, Azerbaidžaną, Rusiją ir Baltarusiją. Uzbekistanas anksčiau priklausė KSSO, bet pasitraukė. Dabar Islamo Karimovo vyriausybė vėl pareiškė norą jungtis į šią struktūrą ir pasirašė prisijungimo protokolą. Bloko deklaracijos apie karinę integraciją, bendrų pajėgų kūrimą dažniausiai lieka popieriuje. Tiesa, sukurtos greitojo reagavimo pajėgos, kurias sudaro apie 4000 karių, bet jų nėra ko nė lyginti su aplinkinių šalių karine galia.

Organizacijos struktūra labai biurokratizuota ir gana gremėzdiška. Pagrindinius sprendimus, net ir nelabai svarbius, priiminėja Kolektyvinio saugumo taryba. Jai priklauso valstybių-narių prezidentai. Daugelis Vidurinės Azijos diktatorių labai liguistai reaguoja į bet kokius tarpvalstybinių struktūrų mėginimus apriboti jų galias, tad dauguma sprendimų taip ir lieka neįgyvendinti. KSSO būdinga iškerojusi biurokratija ir nepagrįsta plėtra: kuriamos vis naujos ir naujos komisijos, tarybos ir komitetai, rengiamos koncepcijos, programos, deklaracijos ir strategijos, jos iškilmingai pasirašomos ir tuoj pat užmirštamos.

Be organizacinių trūkumų, KSSO nuo pat pradžios drasko vidiniai prieštaravimai. Nors deklaruojama bendra gynyba nuo užsienio agresoriaus, realiai šalims grėsmę kelia vidaus nestabilumas. Pirmas sutarties straipsnis teigia, kad valstybės atsisako naudoti jėgą tarpvalstybiniuose santykiuose. Vis dėlto tai nesutrukdė Armėnijai ir Azerbaidžanui kovoti dėl Kalnų Karabacho, net ir dabar retkarčiais pagrasinama karinės jėgos panaudojimu. Rusija pažeidžia kitą sutarties straipsnį, draudžiantį imtis veiksmų, kurie būtų nukreipti prieš kitą valstybę – sutarties dalyvę. Rusija palaikė ir iki šiol „slapta“ palaiko Armėniją konflikte dėl Kalnų Karabacho.

Diktatorių „šventoji sąjunga“

Kadaise po Napoleono Bonaparto nuvertimo Europos monarchai sukūrė sąjungą, nukreiptą prieš revoliucijas Europoje. Neseniai sugrįžęs į organizaciją Uzbekistanas pasiūlė sukurti tarptautines „antirevoliucines“ baudžiamąsias pajėgas posovietinėje erdvėje. Uzbekistanas ypač suinteresuotas, kad KSSO taptų vidaus stabilumo ir režimo išlikimo garantu. Mat I. Karimovo autoritarinis režimas nuolat susiduria su ginkluotais islamistų opozicijos išpuoliais.

Šis scenarijus sulaukia mažai palaikymo, nes pasiūlymas buvo pateiktas dar 2005 m., tačiau iki šiol apsiribojama kalbomis. Kirgizija po „tulpių revoliucijos“ nesuinteresuota „antioranžiniu aljansu“. Daugiau padaryta žvalgybos tarnybų bendradarbiavimo srityje, nes Rusija pažadėjo suteikti Taškentui pagalbą kovoje su „terorizmu“. Po Andižano įvykių Uzbekistano autokratui Rusijos palaikymas ypač svarbus, nes Vakarų parama prarasta. Posovietinės erdvės diktatorius labai domina ir KSSO teikiama galimybė kur kas pigiau pirkti rusiškus ginklus, nes KSSO šalims taikomos Rusijos vidaus rinkos kainos.

KSSO ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija

Bandymai paversti KSSO alternatyva NATO, atsverti Vakarų bloko jėgą kol kas nesėkmingi. Egzistuoja scenarijus sujungti Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (ŠBO) ir KSSO. Toks blokas, kuriame dalyvautų Kinija, taptų rimta geopolitine ir karine jėga. Dar Bišbeko susitikimo metu nuskambėjo pranešimai, kad Rusija ir Kinija ketina kurti Rytų karinį bloką. Tai sukėlė didelį nerimą JAV. Vis dėlto yra priežasčių, kurios sunkina karinę integraciją. Rusija ir Kinija, nepaisant tariamai nuoširdžios draugystės ir abipusių reveransų, iš tikro yra nuožmios konkurentės dėl Vidurinės Azijos. Bendros ŠBO pajėgos galimos, bet jos būtų labiau simbolinės. Vargu ar Kinija ir Rusija sutiktų perduoti savo branduolinių pajėgų ar dalies kariuomenės valdymą tarpvalstybinei struktūrai.

Iki šiol bandymai paversti KSSO alternatyva NATO blokui nepasisekė. Organizacija ir toliau tebėra Kremliaus įrankis įtakai Vidurinėje Azijoje išsaugoti bei posovietinių autokratų saugumo garantijoms teikti. Kol nėra stiprių bendrų karinių pajėgų, kol organizacijos šalių vidaus stabilumas kelia daugybę klausimų, kalbėti apie įtakingą ir stiprią Rytų kolektyvinio saugumo sistemą gana sudėtinga.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras