Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar tikėtina nauja didžiųjų šalių nesantaika?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 03 02

www.blotter.ru/news/article0CA99/default.aspNe taip seniai Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės žvalgybos vadovas Maiklas Makonelis, kalbėdamas Senate, viešai išsakė savo pesimistinę nuostatą dėl JAV ir Rusijos santykių ateities. Aukštas amerikiečių pareigūnas teigė: „ekonominiai ir politiniai laimėjimai sustiprino Rusijos pasitikėjimą savo jėgomis, leido padidinti išlaidas gynybai ir siekti užsienio politikos tikslų, kurie ne visada sutampa  su Vakarų tikslais.“

Tokią retoriką būtų galima laikyti savotiška žemesniojo rango reakcija į Miunchene Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakytą kritiką JAV atžvilgiu, daugeliui priminusią šaltojo karo retoriką.

Tačiau M. Makonelis pasakė dar daugiau: „nuolat kaupiantis problemoms ir didėjant trinčiai, kaip rodo Aleksandro Litvinenkos nužudymas, gali dar labiau pablogėti Rusijos ir Vakarų tarpusavio santykiai.“ Žinant, kad JAV jau ne kartą atvirai parodė turinti interesų buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, atskiras posovietines šalis bandydama atgręžti į Vakarus, tokie žodžiai reiškia, jog galimo konflikto liniją JAV siekia perkelti prie pat dabartinės Rusijos sienų, jau tiesiogiai besiribojančių tiek su Europos Sąjunga (ES), tiek ir su NATO šalimis.

Tuo pačiu, matant, kaip dirgliai Kremlius reaguoja į bet kokias demokratines iniciatyvas jo įtakos zonoje esančiose valstybėse ir kaip aktyviai siekia susigrąžinti jau prarastus svertus, pavyzdžiui, Ukrainoje, galima tik liūdnai konstatuoti, kad JAV karinės žvalgybos vadovo prognozės gali išsipildyti pačiu liūdniausiu būdu.

Tiesa, minėtasis M. Makonelis pabrėžė, kad įtampos didėjimas galimas iki kitais metais abiejose didžiosiose valstybėse vyksiančių prezidento rinkimų, o po jų tarsi tvyro nežinia. Tačiau tam tikros prognozės, be abejo, įmanomos. Bėda tik ta, kad jos nežada jokio Rusijos demokratinio atšilimo, geriausiu atveju – šaltą pragmatizmą. Tačiau kalbant apie  M. Makonelio minėtą ekonominį Rusijos sustiprėjimą, galima tik pasakyti, kad pinigai už naftą ir dujas, iš kurių dabar gyvena ši valstybė, nėra amžini, ypač kai ES vis labiau pradeda rūpintis energetinių šaltinių diversifikacija.

Tačiau šiandien, kai Rusija turi galimybę didinti ginkluotę, girtis naujomis jos rūšimis ir demonstruoti ekonominį augimą, antivakarietiška jos pozicija, be abejo, kelia nemenką tarptautinę įtampą.

JAV prezidento posto ateitis nėra tokia vienareikšmiškai aiški kaip Rusijoje. Ir vien jau dėl to, kad šioje šalyje dar galima tikėtis demokratinių rinkimų, nors pirmasis Džordžo V. Bušo išrinkimas prezidentu ir buvo apipintas skandalais. Tačiau šio JAV vadovo politika, ko gero, puikiai padėjo stiprinti Demokratų partijos opoziciją Amerikoje, tai parodė ir neseniai  įvykusių rinkimų į Kongresą rezultatai. Tačiau net ir galimas prezidentas  demokratas, kuris gal būtų panacėja smarkiai susikompromitavusiai Amerikai, kažin ar sumažintų įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos. Demokratų atstovai tradiciškai linkę būti pasyvesni ir nuolaidesni tarptautiniuose santykiuose, todėl Rusija, demonstruodama savotišką agresiją, gali siekti dar didesnės iniciatyvos. O tai savo ruožtu keltų labai didelę įtampą ties konflikto linija, kuri šiandien eina ties rytinėmis NATO sienomis.

Kita vertus, galimas Dž. V. Bušo įpėdinis respublikonas gal ir galėtų duoti tinkamą atkirtį vis agresyvesnei Rusijos tarptautinei politikai, tačiau tokiu atveju pasaulis jau imtų balansuoti ant didelio masto konflikto ribos, o į jį veltis Amerikai, turinčiai Irako patirtį ir kuriančiai planus dėl Irano, vargu ar būtų paranku.

Vis dėlto, atsižvelgiant tiek į pavienius pasisakymus, tiek į bendras pastarojo meto JAV ir Rusijos elgsenos tendencijas, neapleidžia savotiško lūžio artėjimo nuojauta. Akivaizdu, kad iki pastarojo laiko, nepaisant draugiškų tarpusavio grimasų, abi šalys ėjo visiškai priešingais keliais nei tie, kurie buvo nubrėžti Michailo Gorbačiovo ir Ronaldo Reigano ar Boriso Jelcino ir Bilo Klintono laikais. Todėl 2008-ieji, kai prezidento rinkimai sutampa ir JAV,  ir Rusijoje,  gali būti tas lūžio taškas, ties kuriuo abiem šalims teks apsispręsti dėl savo vaidmens tarptautinėje arenoje. Neginčytina tik tai, kad tarpusavio įtampos kėlimas ir atskirų agresyvių iniciatyvų realizavimas bent jau iki šiol jokių konstruktyvių rezultatų neatnešė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras