Įtampa tarp Tbilisio bei Maskvos per savaitgalį dar labiau išaugo po to, kai pasklido kalbos, jog Rusijos kariuomenė nusiuntė papildomus dalinius į separatistinį Abchazijos regioną ir privertė vietinius gyventojus savo tapatybės korteles iškeisti į rusiškus pasus, skelbia „Moscow Times“.

Rusijos vadovaujamos „taikdarių“ pajėgos Abchazijoje paneigė penktadienį Gruzijos televizijos kanalo Rustai 2 paskleistas kalbas, kad televizija esą turi filmuotos medžiagos, įrodančios, jog papildomi Rusijos kariniai daliniai buvo dislokuoti Ochamčiros regione, kuriame daugiausiai gyvena etniniai gruzinai.

Pulkininkas leitenantas Aleksandras Diordijevas pareiškė, kad tai yra dar viena Gruzijos provokacija, kuria siekiama didinti įtampą regione ir taip formuoti neigiamą nuomonę apie ten veikiančius Rusijos taikdarius. Tačiau Gruzijos reintegracijos ministras Temuras Iakobašvilis sekmadienį patvirtino, kad žmonės regione buvo spaudžiami iškeisti savo turimas tapatybės korteles į rusiškus pasus. Ministras reikalavo, kad savo nuomonę apie situaciją išsakytų Jungtinių tautų stebėtojų misijos atstovai.

Kaip manoma, papildomi Rusijos kariniai daliniai Abchazijoje dislokuoti prabėgus vos dienai po to, kai Gruzijos prezidentas Mikhailas Sakašvilis pareiškė, kad Rusijos taikdariai turi būti išsiųsti iš regiono. „Rusijos buvimas, Rusijos karinio kontingento buvimas konflikto zonoje tampa rizikos faktoriumi“ – pareiškė Gruzijos prezidentas.

Įtampa tarp šių šalių itin išaugo po to, kai Gruzija apkaltino rusus numušus virš Abchazijos skridusį jos nepilotuojamą žvalgybinį lėktuvą. Žodiniai susirėmimai tęsėsi visą šį savaitgalį. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Valerijus Keniaikinas pareiškė, kad Rusija imsis visų įmanomų priemonių, kad karo atveju apsaugotų visus savo piliečius, gyvenančius Abchazijoje.

Tuo tarpu JAV smarkiai sukritikavo visą Kremliaus politiką Gruzijos separatistinių regionų atžvilgiu ir išreiškė savo paramą Tbilisiui.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.