Šeštadienį JAV prezidentas George‘as W. Bushas surengė savo paskutinę vakarienę su Baltųjų rūmų gyvenimą nušviečiančiais korespondentais. Kaip teigia „The Guardian“, atsisveikinimo vakarienės metu prezidentas savo nuotaiką apibūdino kaip šiek tiek ilgesingą.

Kaip teigia prezidento aplinka, G. W. Bushas tiesiog neapkenčia žurnalistų, iš kurių dažnai susilaukia itin aštrios kritikos ar net pajuokų. Tačiau po šeštadienio vakarienės, kurioje visi nesutarimai bent jau trumpam buvo palikti nuošalyje, prezidentas ištarė, jog, kaip bebūtų keista, jam ši vakarienė labai patiko.  

G. W. Bushas išreiškė nusistebėjimą, kad nė vienas iš jo galimų įpėdinių – respublikonas Johnas McCainas ar demokratai Barackas Obama bei Hillary Clinton – neatvyko į vakarienę. „H. Clinton negalėjo patekti į pastatą dėl snaiperių ugnies“ – juokavo prezidentas primindamas demokratų kandidatės apsimelavimą, kad ją, viešinčia Balkanuose, neva apšaudė snaiperiai. Tuo tarpu B. Obama, G. W. Busho teigimu, nusprendė vietoje vakarienės nueiti į bažnyčią.

„Senatoriaus J. McCaino čia nėra. Jis tikriausiai nuorėjo šiek tiek atsiriboti nuo manęs“ – teigė prezidentas, kurio praėjusią savaitę užfiksuoti populiarumo reitingai yra patys žemiausi nuo pat to laiko, kai tokios apklausos imtos vykdyti.

Vakarienėje dalyvavo 2,8 tūkst. politikų, žurnalistų ir Holivudo žvaigždžių. Į vakarienę atėjo visa įžymybių mozaika: viceprezidentas Dickas Cheney, valstybės sekretorė Condoleezza Rice, Henry Kissingeris, Holivudo žvaigždės – Pamela Anderson, Benas Affleckas – bei rašytojas Salmanas Rushdie.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.