|
Lietuva vėl lyderė geopolitinėje erdvėje
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2007 03 01
Vakarai toliau reiškia susirūpinimą padėtimi Baltarusijoje ir ketina jai padėti išeiti iš diktatoriško režimo nulemtos izoliacijos. Pretekstą tam davė paties Minsko nutolimas nuo Maskvos, kurį inspiravo dujų, naftos ir finansinis karas bei paties A. Lukašenkos užuominos dėl glaudesnių santykių su ES ir visu demokratiniu pasauliu. Vadinasi, geopolitinė situacija Lietuvos kaimynystėje artimiausiais metais gali iš esmės pasikeisti. Vilniui šiose permainose yra skiriamas svarbus vaidmuo.
JAV siūlo Minskui rinktis laisvę...
Nors sausio pradžios įtampa tarp Rusijos ir Baltarusijos lyg ir išseko, šių buvusių pagrindinių NVS ir formaliai įkurtos dvišalės sąjungos valstybių santykiai liko pragmatiški ir šalti. Nors Minskas ir Maskva pasiekė kompromisą dėl dujų ir naftos kainų, o valstybių vadovai pristabdė aštrių pareiškimų laviną viena kitos atžvilgiu, buvusios slavų tautų draugystės neliko nė padujų. Pajutęs, kad gali likti be paramos iš Rytų ir nekenčiamas Vakaruose, A. Lukašenka parodė keletą ženklų, iš kurių galima spręsti jį pradėjus pastariesiems gerintis.
Tai pajuto ir Vakaruose. Po Kongreso rinkimų kiek patylėjęs, JAV prezidentas Džordžas Bušas, pirmadienį sakydamas kalbą Amerikos valstijų gubernatoriams respublikonams, pareiškė: mes atkakliai sieksime laisvę užtikrinti ten, kur tai galime padaryti tokiose vietose kaip Kuba, Baltarusija ir Birma. Amerika, jo nuomone, turi padėti kitoms šalims suvokti didžią laisvės palaimą. Laisvės eksportą Vašingtonas yra sutvirtinęs draudimu Baltarusijai, Kubai, Iranui, Sirijai, Šiaurės Korėjai, Venesuelai ir Vietnamui tiekti karinę-gynybinę produkciją. Kitoms šalims Birmai, Kinijai, Liberijai, Somaliui ir Sudanui galioja ginklų embargas, nors, pavyzdžiui, Libijai šios sankcijos jau sušvelnintos, nes jos lyderis M. Kadafis padarė Amerikai palankių gestų.
Taigi Dž. Bušas tarsi siūlo A. Lukašenkai: jei tu linksi į Vakarus, mes padėsime laisvių ir žmogaus teisių srityje. Šis sandėris siūlomas turint aiškų strateginį tikslą: Baltarusija turi stoti į demokratiją kuriančių pasaulio valstybių gretą.
A. Lukašenka irgi siunčia ženklus
Svarbus Minsko ženklas, rodantis norą suartėti su Vakarais, buvo netikėti A. Lukašenkos komplimentai Ukrainos prezidentui, oranžinės revoliucijos lyderiui Viktorui Juščenkai. Anksčiau nuolat pliekęs Kijevą už bandymus importuoti revoliuciją į Baltarusiją, gruodžio pradžioje apie Viktorą Juščenką jis pasakė: Man Ukrainos vadovas visada kėlė simpatiją... Dar daugiau: jeigu būtų sąjunginė Baltarusijos ir Ukrainos valstybė, su ja skaitytųsi visi...
Tuomet, energetinės krizės įkarštyje, Ukrainos žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje A. Lukašenka vis nukrypdavo prie Baltarusijos energetinio saugumo ir laidė kritikos strėles Maskvos pusėn. Tačiau Vakarų apžvalgininkai tvirtino, kad A. Lukašenka įvarytas į kampą. Financial Times rašė (http://www.ft.com/cms), kad jis atsidūrė labai keblioje ekonominėje ir politinėje padėtyje: jis jau izoliuotas nuo Europos, o paskutinė jo viltis Rusija taip pat išsukinėja rankas. Alfa Bank korporacijos vyriausiasis strategas Kristoferis Veferis mano, kad Baltarusijos situacija šiuo požiūriu skiriasi nuo Ukrainos, kuri prieš metus taip pat patyrė Rusijos smūgį, tačiau turi daugiau draugų Europoje negu A. Lukašenka.
Apžvalgininkai taip pat pabrėžia, kad nusivylimas draugyste su V. Putinu Baltarusijos lyderį varo į depresiją. ES reiškia susirūpinimą 53 metų prezidento psichikos sveikata: nors jis tvirto, sportiško sudėjimo, geras oratorius, bet politikoje nenuspėjamas, linkęs į emocinius protrūkius ir prieštaringus teiginius.
Tad savaime kyla klausimas: kiek tas Baltarusijos atsinaujinimo procesas sietinas su dabartiniu jos lyderiu, kurį JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais yra pavadinusi paskutiniu diktatoriumi Europoje. Esminė problema: į Vakarus su A. Lukašenka ar be jo?
Lietuvai garbinga ir sunki misija
Europos Sąjunga jau ne pirmą kartą Baltarusijos įtraukimo į demokratinį pasaulį misiją patiki Lietuvai. Simptomiškas yra Lietuvos Ministro Pirmininko G. Kirkilo vasario 23-osios interviu ES naujienų agentūrai EUobserver (http://euobserver.com/?aid=23575), kuriame Vyriausybės vadovas be užuolankų teigia, kad Briuselis Lietuvai patikėjo A. Lukašenkos išėjimo planą. Neseniai lankiausi Gruzijoje ir kalbėjausi su gruzinais kai kurie jų mano, kad mums reikia pasiūlyti A. Lukašenkai išėjimo strategiją, - cituoja EUobserver Lietuvos Ministrą Pirmininką. Jis atsisakė svarstyti, kokia išėjimo strategija vieną dieną Baltarusijos prezidentas galėtų pasinaudoti: ar tai būtų jo išvykimas į tokią draugišką šalį kaip Venesuela, ar visiškas draugiškų santykių atkūrimas su ES ir panašiai. Ruošdamiesi strategijai, mes turime nusiųsti pasiuntinius neformaliam pokalbiui, pavyzdžiui, buvusį prezidentą, kuris kalba rusiškai [ir gali vykti į Minską EUobserver], - teigė G. Kirkilas. - A. Lukašenka turėtų imtis tam tikrų žingsnių [tarkim, paleisti opozicijos lyderį Aleksandrą Kozuliną EUobserver], tačiau mes turime su juo dirbti, kalbėtis su juo. Kalbėdamas apie tai Premjeras, matyt, omenyje turėjo ne tik kadenciją baigusį Lietuvos prezidentą, buvusį Vyriausybės vadovą Algirdą Brazauską, bet ir ankstesnį Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kvasnievskį.
Kodėl šiai garbingai, bet gana sunkiai misijai pasirinkta Lietuva? Lietuvos santykiai su Baltarusijos yra artimiausi iš visų šalių. Kai kas prisimena neilgai egzistavusią bendrą valstybę. 1918 m. kovą nepriklausoma valstybe tapusią Baltarusiją iki 1919 m. vasaros okupavo, o 1921 m. pavasarį galutinai pasidalijo Tarybų Rusija ir Lenkija. Antrą kartą Baltarusija tapo nepriklausoma 1991 m. suirus SSRS. Nors pagal Baltarusijos eksportą Lietuvai tenka tik 2,1 proc. (10 vieta), o pagal importą vos 0,8 proc. (12 vieta), triskart pagal gyventojų skaičių mažesnę Lietuvą kaimyniški santykiai įpareigoja demokratijos raidai Baltarusijoje skirti didelį dėmesį.
Dar keletas skaičių.
2006 m. Baltarusijos užsienio prekybos suvestinė
|
Eksportas |
Importas |
|
2006 m. sausis spalis (mln. dol.) |
% nuo viso eksporto |
2006 m. sausis spalis (mln. dol). |
% nuo viso eksporto |
Iš viso |
16463,8 |
100 |
18085,9 |
100 |
Rusija |
5606,1 |
34,1 |
10814,0 |
59,8 |
Nyderlandai |
3040,3 |
18,5 |
180,9 |
1,0 |
Vokietija |
682,4 |
4,1 |
1295,1 |
7,2 |
Ukraina |
985,4 |
6,0 |
972,9 |
5,4 |
Lenkija |
873,3 |
5,3 |
610,3 |
3,4 |
D.Britanija |
1282,5 |
7,8 |
141,8 |
0,8 |
Kinija |
309,5 |
1,9 |
408,8 |
2,3 |
JAV |
372,1 |
2,3 |
226,1 |
1,3 |
Italija |
148,8 |
0,9 |
381,6 |
2,1 |
Lietuva |
350,7 |
2,1 |
142,7 |
0,8 |
Švedija |
329,4 |
2,0 |
88,3 |
0,5 |
Latvija |
321,1 |
2,0 |
91,9 |
0,5 |
Prancūzija |
193,4 |
1,2 |
209,4 |
1,2 |
Brazilija |
178,3 |
1,1 |
192,6 |
1,1 |
Kazachstanas |
215,1 |
1,3 |
50,4 |
0,3 |
Šaltinis: http://www.eurasia.ru/archive/
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |