Prieš metus Estijos sostinėje Taline aistros tiesiog kunkuliavo: iš miesto centre esančios Tynismiagi aikštės iškeltas bronzinis karys tapo beprecedenčių riaušių priežastimi. Žuvo žmogus, įvairiausias traumas gavo apie 200 asmenų, iš jų – 29 policininkai. Toliau sekė politinė isterija Maskvoje, išpuoliai prieš Estijos ambasadorę, kibernetinės atakos. Ir nors laikas dažnai užgydo daugelį žaizdų, po metų buvo tikimasi galimų provokacijų, išpuolių ar neramumų.

Tačiau balandžio 27-oji šįkart buvo ypatinga – viso pasaulio stačiatikiai šventė Velykas. Liudininkų teigimu, vienas kitas žmogus į pasikeitusią Tynismiagi aikštę atnešė gėlių ir net krepšelių su velykiniais kiaušiniais, tačiau žurnalistams sensacijų pamatyti ir užfiksuoti tikrai neteko.

Jau „bronzinės nakties“ metinių išvakarėse į Taliną susirinko neregėtas būrys rusų žurnalistų, kurie tikėjosi savomis akimis pamatyti, kaip toliau verda aistros „fašistuojančioje Estijoje“. Deja. Estų žiniasklaidos teigimu, per mitingą prie Rusų kultūros centro Taline Pirmojo kanalo žurnalistų buvo keliskart daugiau nei pačių mitinguotojų. Panaši situacija susiklostė ir prie Talino D terminalo, kur pernykščių riaušių metu buvo gabenami ir talpinami sulaikyti riaušininkai: organizacijos „Nakties sargyba“ (Nočnoj dozor) surengtame mitinge žurnalistų buvo beveik tiek pat, kiek ir akcijos dalyvių. Įsitikinusi, kad politinė temperatūra per metus smarkiai pakito, „Nakties sargyba“ nurimo ir nesiruošia jokių mitingų ar protesto akcijų organizuoti ir gegužės 9-ąją – organizacijos aktyvistai teigia, kad užteks padėti gėlių ir uždegti žvakes.

Tačiau, nepaisant sąlyginės ramybės, Estijos valdžia galimų provokacijų prisibijojo: buvo sugriežtinta kontrolė Estijos ir Latvijos pasienyje (dėl narystės Šengeno zonoje šią sieną galima kirsti laisvai), Taline patruliavo daugiau policijos, buvo renkama informacija, kas, kur, kada ir ką ruošiasi daryti. Talino valdžia išdavė leidimus „bronzinės nakties“ metinių proga surengti apie 20 renginių. Leidimo negavo tik ta pati „Nakties sargyba“, planavusi patriukšmauti miesto parke – jiems buvo pasiūlyta kraustytis kitur. Taip pat ir baras „Woodstock“, kuris per riaušes nukentėjo taip, kad sveikos liko tik grindys (šalia jo nuo dūrio peiliu į krūtine žuvo 20-metis Dmitrijus Ganinas), nedavė sutikimo savo patalpose metinių proga surengti radikalo T. Madissono knygos pristatymo.

Šiek tiek ženklesniu įvykiu galima pavadinti Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą: šios šalies diplomatai nepraleido progos priminti estams, kad prieš metus perkeltas paminklas sovietų kariams išvaduotojams ir palaikų perlaidojimas yra tikra šventvagystė. Į tai reaguodami estų diplomatai pareiškė, kad Rusijos elgesys tik dar kartą įrodo, jog Maskva nenori normalizuoti santykių su ES ir NATO nare Estija.

„Bronzinės nakties“ metinių proga verta pasidomėti, kokių pasekmių visa tai turėjo – valstybei ir riaušininkams. Remiantis Estijos prokuratūros duomenimis, už chuliganizmą, vandalizmą, neramumų kurstymą ir dalyvavimą juose realiai laisvės neteko 6 asmenys. 13 buvusių riaušininkų belangėje pasėdės ne visą skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką. Lygtinai nuteisti 56, piniginės baudos skirtos 33 asmenims. Trys privalės dirbti visuomenei naudingą darbą, taip pat trims nepilnamečiams skirta elgesio kontrolė. Dar 54 nepilnamečiai turės padirbėti visuomenės labui ir registruotis atitinkamose instancijose. Estijos policijos duomenimis, 2007 m. balandžio 26–gegužės 3 d. buvo sulaikyti 1250 asmenų.

Savo ruožtu estų laikraštis „Postimees“ rašo, kad teismo skirtos laisvės atėmimo bausmės siekia nuo 40 dienų iki dvejų metų ir 4 mėnesių. Daugiausia gavo 19-metis Viačeslavas, kuris jau anksčiau buvo teistas, o per riaušes nusiaubė kioską – pavogė pakuotę mineralinio vandens, cigarečių, kitokių prekių, paskui sudaužė parduotuvės vitriną ir autobusų stotelės stiklinę sieną. Pats jauniausias „veikėjas“ – 14-metis Tomas – turės elgesio prižiūrėtoją, nes apiplėšė kioską, niokojo barą ir nuo Teisingumo ministerijos pastato nuplėšė iškabą.

Nepaisant paskirtų bausmių, Estijos visuomenėje netyla diskusijos, ar jos atitinka padarytus nusikaltimus. Kai kam atrodo, kad riaušininkus teismai nubaudė per švelniai, nes tokio mąstymo ir „nuskriaustųjų mentaliteto“ atstovai suvokia tik jėgos kalbą, tad ir bausmės turėjo būti griežtos ir pamokančios.

Vienas žymiausių šalies psichiatrų Antis Lijvas mano kitaip. Jo tikinimu, kai žmogui, kurį galėjo nubausti, suteikiama malonė, tai liudija apie valstybės jėgą. „Carinė Rusija, pavyzdžiui, taip savimi pasitikėjo, kad griežtai nebaudė Lenino, nors šis bėgo iš tremties vietų, buvo tikras recidyvistas. Estijos valstybė gali sau leisti pademonstruoti, jog visiškai užtenka ir to, kad kai kurių žmonių biografijose bus parašyta varnelė“, – tikina A. Lijvas.

Ne mažiau svarbu ir įdomu, kokias pamokas po pernykščių įvykių išmoko Estijos visuomenė, tiksliau – dvi konfrontuojančios visuomenės pusės. Talino miesto meras Edgaras Savisaaras, pastaruoju metu garsėjantis nemeile šalies Vyriausybei, sako, kad didžiausia „bronzinės nakties“ pamoka – žlugusi integracijos politika.

„Integracijos politika žlugo, o kartu su ja ir tam skirti milijonai. Ir viskas tik dėl to, kad ši politika buvo orientuota į estus, nepaisant rusakalbių mažumos interesų ir ypatumų. Ir kuo ne pamoka? Tačiau nauja integracijos programa, parengta Vyriausybėje, nuosekliai kartoja pirmtakės klaidas. Turbūt su viltimi, kad bronzinės naktys nepasikartos“, – savo pareiškime sako E. Savisaaras.

Ir iš tikrųjų – rusakalbių integracijai buvo suduotas smūgis. Nors ir nepasitvirtino scenarijus, kad po garsiųjų įvykių šios mažumos atstovai masiškai natūralizuosis ir ims estiškus pasus, kad jau būdami piliečiais galėtų pastebimai daryti įtaką Estijos gyvenimui. Sociologai tvirtina, kad nemaža dalis jaunų Estijos rusų nori išvažiuoti iš šalies. Tačiau ne į Rusiją, o į Vakarus.

Nuostolių dėl pernykščių balandžio įvykių iki šiol turi Estijos uostai ir terminalai, kurie neteko nemažos dalies tranzitinių rusiškų krovinių. Talino uosto valdybos pirmininkas Ainas Kaljurandas įsitikinęs, kad tai laikina ir greit viskas atsistos į savo vietas.

Ironizuodamas dėl susidariusios padėties, laikraštis „Denj za dniom“ rašo: „Paminklą mirusiam tranzitui verta pastatyti pačioje tinkamiausioje vietoje – ant geležinkelio bėgių. Kad nereikėtų švaistyti pinigų, bėgius galima tiesiog užlenkti (…). Padarysim paprastai, bet skoningai – geležinkelio bėgiai, besidriekiantys į saulėtą Estijos padangę, simbolizuoja mūsų siekių didingumą ir šalies ekologiškumą, likus be naftos tranzito.“

Šiaip ar taip, dėl sumažėjusio tranzito Estija kepurės prieš Rusiją nenusiėmė. Ir, kaip rodo prabėgę metai, – nepražuvo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.