Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  NATO plėtra Balkanuose: pažanga didelė, bet problemos lieka (6)

Komentarai:

AbC, 2008 05 20 10:55
Taip tikrai, pastebima NATO jegu poliarizacija. Prancuzai ir vokieciai vis labiau reiskia savo nuomone, kartais ir pries Lietuva ("mazosioms NATO narems reiktu patyleti")...
bet jei atsiranda dar vienas polius NATO tarpe - islamiskasis polius, kas tada?

Kalbant apie Lietuvos aneksija, okupacija (vadink kaip nori), tikrai nemanau, kad Busho pareiskimas (kalbu apie si: "kas uzpuls Lietuva, uzpuls JAV") yra garantuotas.

nejau bus pradetas trecias pasaulinis karas del tokios nykstukes salies?... Tikrai nemanau.

Ir is viso, kodel as cia apie kara kalbu :)
kazkaip nemanau, kad greitu metu galetu buti NATO vs Rusija arba NATO vs ISLAMAS :)
antrasis variantas isvis nerealus, nes juk is dalies tas karas vyksta (FUNDAMENTALIEJI ISLAMISTAI vs VAKARAI) tik vietiniu teroristiniu keliu.
o siaip jei kalbetume apie atviras karines operacijas, tai tikrai nemanau, kad musulmonai susivienytu ir kazkokiu budu isiverztu i Europa. NATO juru ir Oro pajegos ir mazu maziausiai keliasdesimt kartu pajegesnes.
o kaip teko matyti afganistano ir irako karu metu - butent jos suvaidino svarbiausia vaidmeni.
zodziu, pridiskutuoti galima laaaaabai daug.

Belekas, 2008 05 19 22:06
Gerai kad NATO pleciasi, bet kai bus treciasis pasaulinis karas o jis tikrai bus, tai kazin ar visi vieningi bus? jaigu visi vieningi tai valio rusai gaus malku, bet jaigu kazkurie isduos pvz vokietija/prancuzija dabar labai lenda y subiniuka ruskiam, tai kas tada bus? aneksuos musu maza valstybele ir vel turesim vergauti suskiam? arba begsim is salies ir paliksim ja likimo valiai, na neduok tu Dieve cia tas karas tfu tfu tfu, arba susiskaldys NATO karinis blokas, t.y. jau jis dabar po truputy skaldos, nes europa kazkaip maziau nori kistis y Irako kara, o amerikonai nori Irakieciu naftos todel daro ten belenka na zodziu, nieko nera baisiau uz kara... o kaip zinia istorija megsta kartotis, is vienos puses gal ir gerai kad bus tas karas, iszudys daug zmoniu, planetai zemei maziau reikes islaikyti, nes dabartiniu zmoniu jau nebeislaiko zeme tai kas bus ateityje? 2050 prognozuojama kad bus ~9 milijardus zmoniu, tai ka zn. Aisku gerai butu kad mes butumem toj pusei kuri laimetu, nes kitu atveju tai nafik...

AbC, 2008 05 19 18:16
Tiesa sakant, nesuprantu to.
NATO -Šiaurės Atlanto Taikos Organizacija. Pabrėžkim - ŠIAURĖS ATLANTO. Kodėl šiaurės Atlanto? Atsakymas paprastas - šis regionas labiausiai išsivystęs ekonomiškai ir politiškai, čia prasidėjo ES, NATO, ESBO ir kt.
NATO narėmis tūrėtų tapti tik vakarietiškos šalys. Lietuva, Latvija, Estija (paminėsiu jas, nes jos gali būti įtraukos kritikuojant mano komentarą) žiūri į Vakarus, juos kopijuoja. Taigi - tinka.
BETO, NATO narėmis turėtų tapti tik subrendusios tam šalys. Taipogi šalys, suprantančios ko nori ir pakankamai aukšto ekonominio bei politinio lygio.
Kaip žinome, balkanuose yra didelė dalis musulmonų (Vien Albanijoj - 70 proc), dėlto yra akivaizdžios antivakarietiškos nuostatos.
Žiurint iš NATO pusės - šis žingsnis - aštrėjant vakarų ir rytų konfrontacijai - vienas iš kelių būdų į savo pusę patraukti savo kelio nerandančias ir balansuojančias tarp kelių regionų šalis.
Vis dėlto - Balkanai tai ? Politiniu požiūriu - Vakarų Europa? Rytų? Tikėjimo požiūriu - Islamas? Krikščionybė?

Atsakę į šiuos klausimus suprasime, kad padarytas skubotas žingsnis, kurio rezultatus dar išvysime ateityje.

-123or321, 2008 05 19 18:12
be reikalo taip liaupsinat NATO

321, 2008 05 19 16:05
nato jega xd

123, 2008 05 19 12:54
džiugu girdėti, kad NATO plečiasi. Tgyvuoja NATO.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras