Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Paslaptingas planas

2008 05 22

Rusijos dienraštis „Kommersant“ rašo, kad į Maskvą atvežtas Gruzijos ir Abchazijos santykių normalizavimo planas:

„Šis taikos susitarimo projektas sukėlė daug kalbų tarp politikų ir ekspertų, tačiau iki šiol niekas negali pasigirti jį matęs. Nepripažintas Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas, nepatvirtintais duomenimis, atvykęs į Maskvą būtent dėl šio plano, tikino apskritai nieko negirdėjęs apie dokumentą. Jei pasitvirtins žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Gruzijos ir Abchazijos vadovai susitarė dėl kai kurių principinių klausimų, tai būtų didžiulis žingsnis konflikto reguliavimo link. Teigiama, esą plane numatomi susitarimai dėl jėgos nenaudojimo, gruzinų pabėgėlių grįžimo į Abchaziją ir Gruzijos ginkluotojų pajėgų pasitraukimo iš Kodorio tarpeklio.

Sklinda gandai, kad šiems susitarimams pritaria ir Rusijos vadovybė. Beveik nėra abejonių, jog Maskva taps derybų teisėja, aišku, jei jos įvyks. Tam yra keletas priežasčių, tačiau svarbiausia ta, kad Abchazija atmeta bet kokią derybų galimybę, jei tarpininkė būtų ne Rusija.

Kol kas žinoma tiek, kad gegužės 12 dieną Abchazijoje lankėsi Gruzijos atstovas Jungtinėse Tautose Iraklijus Alasanija. Jis už uždarų durų konsultavosi su separatistų lyderiu S. Bagapšu. Būtent šis faktas ir pakurstė gandus apie galimas derybas Maskvoje. Į Rusijos sostinę ką tik atvyko ir pats S. Bagapšas. Jį turėtų priimti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras