Lietuvoje žodis terorizmas labai intensyviai pradėtas linksniuoti tik prasidėjus naujajam šimtmečiui. Be abejo, tai sutapo su itin didelį rezonansą turėjusiais teroristiniais aktais JAV 2001 m. Vienas paskui kitą smigo teroristų užgrobti lėktuvai į pasaulio prekybos centro „brolius dvynius“, nusinešdami kartu su savimi daug nekaltų gyvybių. Toks vaizdas įsirėžė daugelio žmonių sąmonėje ir nuo to momento  žodis terorizmas vis dažniau pradėtas naudoti šalia žodžio musulmonai.

Visgi nuo pat pradžios lietuviškoje internetinėje žiniasklaidoje nebuvo vienoje vietoje aiškiai ir išsamiai pristatytas minėtas reiškinys ir jo problematika. Dažnai kalbame apie terorizmą, tačiau ar suprantame iki galo: 1) kas yra terorizmas; 2) kuo terorizmas skiriasi nuo teroro; 3) kodėl yra terorizmas; 4) kada ir kur jis atsirado; 5) kokių rūšių gali būti terorizmas; 6) ar terorizmas būdingas tik musulmonams; 7) ar ir Lietuvoje gali įvykti teroristinis išpuolis; 8) galiausiai – kaip su tuo kovoti. Siekiant Lietuvos visuomenę išsamiau supažindinti su aktualiu terorizmo fenomenu ir jo problematika, pradedamas straipsnių ciklas, išsamiau pristatysiantis minėtą reiškinį*. Šis straipsnis yra įvadinis.

Terorizmas ir Lietuva

Pats žodis terorizmas (kilo nuo lotyniško žodžio terrere – įbauginti) dažnam lietuviui atrodo svetimas ir tolimas reiškinys, nors istorija mums primena, kad esame iškentėję raudonąjį (komunistų) ir rudąjį (fašistų) terorą. Nepaisant to, kad istoriškai Lietuvos vidaus ir išorinė patirtis nesudarė sąlygų plataus masto teroristinių struktūrų tinklo formavimuisi, mes nesame visiškai saugūs. Lietuvos visuomenei atrodo, kad pas mus šiam reiškiniui atsirasti nėra pagrindo ir kad tai toli, „už jūrų marių“ vykstantis reiškinys, visiškai nesusijęs su Lietuva. Visgi tai klaidingas mąstymas. Tereikia vieno sprogimo Lietuvos teritorijoje ir žmonės pradės mąstyti priešingai. Be to, tai, kad mūsų kariai dalyvauja karinėse misijose Afganistane ir Irake, yra pakankamas faktas, kad nuo šiol terorizmas ir Lietuva būtų susiję dalykai.

Prieš pradedant nuodugniai studijuoti ir ieškoti atsakymų į mūsų keliamus klausimus, galima pateikti įdomų faktą, pakeisiantį mūsų stereotipinį mąstymą apie Lietuvos ir terorizmo sąsajas. Lėktuvų grobimo pradininkais iš dalies gali būti laikomi lietuviai! 1970 m. spalio 15 d. tėvas ir sūnus Pranas ir Algirdas Brazinskai užgrobė lėktuvą AN–24B su 45 keleiviais, skridusį reisu Batumis-Suchumis. Iki to laiko nedaug kas galėjo įsivaizduoti, jog teroristiniam aktui surengti galima panaudoti lėktuvą. Šiandien tai jau tapo natūraliu dalyku ir įprastu teroristų taikiniu. Visgi Brazinskai nėra teroristai tikrąja šio žodžio prasme. Net ir užgrobę lėktuvą, nušovę palydovę ir privertę lėktuvą skristi į Turkiją, iš kur vėliau pateko į JAV, jie yra nusikaltėliai, sugalvoję, kad galima užgrobti orlaivį, siekiant asmeninių, bet ne politinių tikslų.

Smurtas ir prievarta

Kalbėdami apie terorizmą, pirmiausia turime suprasti šio smurto ir prievartos prasmę. Šie žodžiai nėra sinonimai. Prievarta mažina veikimo laisvę ir riboja autonomiją, o smurtas reiškia fizinį asmens ar nuosavybės žalojimą. Kitaip tariant, prievarta – laisvės suvaržymas, o smurtas – fizinė žala asmeniui ar nuosavybei. Kiekvienas smurtingas jėgos panaudojimas yra prievarta, bet ne kiekviena prievarta – smurtinga, atitinkamai kiekvienas terorizmas yra smurtingas, tačiau anaiptol ne visi smurto panaudojimo atvejai yra terorizmas. Taigi terorizmas yra tik siaura prievartos atmaina.

Pavyzdžiui, vienas iš valstybės bruožų yra legalios prievartos monopolio apibrėžtoje teritorijoje turėjimas. Ar tai reiškia, kad valstybė „yra“ teroristė? Taip gali būti, tačiau tik itin retais atvejais. Beveik visais atvejais normalioje šalyje valstybės prievarta yra teisėta (legali), kitaip tariant, sankcionuota konstitucijos ir baudžiamosios teisės. Tai „gera“ prievarta, nes ji yra legali ir dažniausiu atveju legitimi, naudojama visų mūsų saugumo labui. O „bloga“ prievarta yra nelegali. Ji apima veiklos rūšis, kurios įvykdomos asmenų, neturinčių įgaliojimų naudoti prievartą, pavyzdžiui, organizuoti kriminaliniai nusikaltimai, prekyba žmonėmis, baudžiamosios karinės operacijos ir pan.

Teroras ir terorizmas

Tikslinga bei tęstinė prievarta vadinama teroru. Visgi tai ne tas pats, kas terorizmas. Teroras taip pat gali būti dviejų rūšių. Pirmiausia jis gali būti vykdomas vyriausybės prieš savo piliečius – (iš viršaus). Šiuo atveju galima kalbėti apie „teroro režimą“, koks dažniausiai būna totalitarinėse valstybėse arba revoliucijų metu. Apibendrinant, t. y. valdymas, remiantis teroru. Valdžia nuolatinėje baimėje laiko savo piliečius ir pirmai progai pasitaikiusi naudoja smurtą ir prievartą prieš juos.

Galiausiai teroras gali būti vykdomas ne valstybės veikėjų prieš savo ar ne savo valstybių vyriausybes, gyventojus ar jų turtą. Pagal tokią schemą prievarta kyla iš apačios. Nevyriausybiniai veikėjai yra tie, kurie nėra pavaldūs ar kaip nors susiję su šalies vyriausybe ir jai pavaldžiomis jėgos struktūromis. Šiame modelyje galima kalbėti apie „teroro apgulą“, kuri savo prigimtimi gali būti dvejopa: (1) kriminalinė; (2) teroristinė. Tik pastaroji prievartos porūšio atmaina yra terorizmas.

Kriminalinė veikla yra visiškai skirtinga nuo teroristinės. Pirmosios pavyzdžiai galėtų būti organizuotų grupuočių, mafijos, plėšikų nusikalstama veikla, kuria siekiama tik ekonominės ar asmeninės/grupinės naudos. Tuo tarpu terorizmas visada turi politinį tikslą. Pasipelnymas gali būti nebent šalutinis efektas, bet anaiptol ne pagrindinis, o dažniausiai jokio pasipelnymo nėra ir negali būti. Kiekviena teroristinė organizacija turi daugmaž aiškiai suformuluotus tikslus, pvz.: nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus (Al-Aksos kankinių brigada, Abu Nidal organizacija (ANO), Hizbullah, Hamas), išstumti Vakarų įtaką iš „Islamo namų“ (Al-Kaida), įkurti islamo teokratines valstybes, užtikrinti, kad įstatymai būtų grindžiami šariato principais (Abu Sajaf, Asbat al-Ansar, Al-Džamaat al-Islamija, Al-Džihad, Uzbekistano Islamo judėjimas), išvaduoti okupuotas teritorijas (airių respublikonų armija (IRA)), įgyti autonomiją (ETA, Ispanijos Baskų kraštas) ar nepriklausomybę (Rijadu As-Salichyn – Teisiųjų sodai, Čečėnija).

Kaip atpažinti terorizmą?

Tam, kad suprastume, kokia prievarta yra terorizmas, o kokia – ne,  neužtenka atskirti terorizmą nuo teroro ir nustatyti prievartos kryptį (iš viršaus ar iš apačios), reikia dar turėti aiškius penkis kriterijus, kuriais remiantis galėsime suprasti ar sprogusi bomba, ar kitas smurtingas jėgos panaudojimas yra terorizmas:

1. Terorizmas yra apgalvota ir iš anksto suplanuota veikla, o ne impulsyvus įniršio aktas.

2. Terorizmas yra politiškai motyvuotas veiksmas, o ne kriminalinis nusikaltimas.

3. Terorizmas yra nukreiptas prieš civilius asmenis/objektus, o ne valstybines jėgos struktūras. 

4. Terorizmas vykdomas nevyriausybinių veikėjų, o ne valstybei pavaldžių jėgos struktūrų.

5. Terorizmu yra siekiama įbauginti visuomenę ir jos valdžią, kad ji priimtų teroristams palankius sprendimus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad teroras yra metodas, o terorizmas yra politiškai motyvuotas ir iš anksto suplanuotas bei tęstinis „neteisėtos“ prievartos naudojimas arba grasinimas tokią prievartą panaudoti prieš civilius asmenis ar objektus, vykdomas antisisteminių, nevyriausybinių veikėjų, siekiančių per visuomenės arba atskirų jos dalių įbauginimą pakeisti esamą socialinę-politinę situaciją. 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.